LTLietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro struktūra buvo vystoma nuo pat valstybingumo pradžios, nors Vytauto valdymo laikotarpiu, t. y. 1392–1430 m. ji įgavo naują formą, nes tapo valdovo dvaru. Šiame straipsnyje yra analizuojama minimo dvaro vystymosi istorija, nepamirštant vidinės organizacijos ir atskirų elementų. Vytauto valdymo laikotarpiu, valdovo dvare, sekant europinio dvaro modeliu, atsirado maršalo, iždininko ir kt. pareigybės. Nuo Vėlyvųjų Viduramžių be asmenų, turinčių tam tikras pareigybes, dvare būta dvariškių bei kilmingųjų iš užsienio šalių. Institucionalizuotas dvaras tapo prielaida dvigubai integracijai. Pirmiausia, europinės socialinės, valdymo ir garbės struktūros realizacija pakeitė Vytauto dvarą į suverenaus valdovo instituciją ir įvedė jį į Europos monarchų komunikacijos erdvę. Antra, vietinių kilmingųjų dalyvavimas dvaro organizacijoje, suteikė jiems prestižą. Tuo pačiu tai buvo svarbi sąlyga valstybės elito vidinei integracijai. Didžiojo kunigaikščio dvaras sutelkė skirtingas (dažnai konfliktuojančias) kilmingųjų grupes padėdamas joms suprasti bendrus interesus, diktavo bendras vertybes ir madas. Šiuo požiūriu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dvaras vaidino svarbų vaidmenį LDK politinės tautos formavimesi ir skatino europietišką gyvenimo būdą tarp Lietuvos kilmingųjų. Vytauto sukurtas institucionalizuotas dvaras buvo paveldėtas jo įpėdinių, atsisėdusių į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą. Straipsnio pabaigoje yra pateikiamas 1392–1440 m. didžiojo kunigaikščio dvariškių sąrašas.Reikšminiai žodžiai: Didžiojo kunigaikščio dvaras; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos didysis kunigaikštis; Lietuvos kilmingieji; Politinė kultūra; Tarptautiniai santykiai; Vytautas; Grand ducal court; Grand duke Vytautas of Lithuania; International relations; Lithuanian nobility; Political culture; The Grand Duchy of Lithuania; The Grand Duke of Lithuania; Vytautas.
ENThe structure of the manor belonging to the Grand Duke of Lithuania has been developing since the beginning of the statehood. Although during the period of Vytautas ruling, i.e. 1392–1430, it acquired a new form because it became a manor of the ruler. The article analysed the development history of the mentioned manor having in mind an internal organisation and other separate elements. During the period of Vytautas ruling, following the European model of manors, positions of the marshal, treasurer and others appeared in the ruler's manor. Since the Late Middle Ages, despite people having certain position there were courtiers and noblemen from abroad in the manor. An institutionalised manor became a reason for a double integration. First of all, the realisation of European social, administrative and honorary structure changed Vytautas' manor into an institution of a sovereign ruler and introduced him to the communicational space of European monarchs. Second, participation of local noblemen in the manor organisation was a prestige to them. Also, it was an important condition for the internal integration of the state elite. A Grand Duke's manor gathered different groups of noblemen (usually conflicting ones) by helping them to understand common interests and indicating general values and trends. According to this point of view, a manor of Vytautas, the Grand Duke of Lithuania, had an important role in the formation of the GDL political nation and promoted European life-style among Lithuanian noblemen. An institutionalised manor created by Vytautas was inherited by his heirs who came to the throne of the Grand Duke of Lithuania. At the end of the article, a list of the Duke's noblemen of 1392–1440 is provided.