LTTyrimo tikslas – įvertinti moksleivių vidinę darną ir atskleisti jos sąsajas su psichosocialine aplinka mokykloje bei šeimoje ir psichologine būsena. Analizuojamos Kauno miesto X vidurinės mokyklos moksleivių vidinės darnos, psichosocialinės aplinkos ir psichologinės būsenos sąsajos. Naudojant anoniminį klausimyną apklaustas V-IX klasių 291 moksleivis (138 mergaitės ir 153 berniukai), vertinant priekabiavimo mokykloje, smurto ir krizių šeimoje paplitimą. Moksleivių vidinė darna buvo tiriama remiantis Antonovsky’o 13 klausimų skale. Vidinė skalės dermė, išreikšta Cronbach alpha koeficientu, buvo 0,892. Psichologinės būsenos rodmenys (jaučiasi vienišas, nelaimingas, galvoja apie savižudybę, blogai jaučiasi mokykloje, sunku susirasti draugų, liūdesys, irzlumas, įtampa, nemiga, silpnumas, jaučiasi pavargęs ryte, nugaros skausmai, bloga sveikata) teigiamai vertinti tada, kai moksleiviai juos jautė dažniau nei kartą per savaitę. Žema vidine darna pasižymėjo 6,4% moksleivių. Dažną priekabiavimą (kartą per savaitę ir dažniau) patyrė 16,6% tiriamųjų. Turintys žemą vidinę darną moksleiviai 4 kartus dažniau patyrė dažną priekabiavimą mokykloje (p=0,003). Daugiau kaip 30% respondentų jautė įtampą, irzlumą, liūdesį, pusė apklaustųjų jautėsi pavargę ryte. Smurtą šeimoje patyrė 8,6%, krizes šeimoje (tėvų skyrybos, šeimos nario mirtis ar nepagydoma liga, sunkios finansinės problemos šeimoje) – 13,1% tiriamųjų.Žemos vidinės darnos grupės moksleiviai 3,59 karto dažniau rūkė, o vidutinės vidinės darnos grupės moksleiviai 1,86 karto patikimai dažniau rūkė, palyginti su aukštos vidinės darnos grupės tiriamaisiais. Stebėtos reikšmingos sąsajos tarp moksleivių vidutinės vidinės darnos (palyginti su aukšta vidine darna), alkoholio vartojimo (kas savaitę ir dažniau) ir mažo fizinio aktyvumo (rečiau kaip 1 kartą per savaitę). Taikant logistinės regresinės analizės modelį nustatytos reikšmingos sąsajos tarp moksleivių žemos vidinės darnos ir dažno priekabiavimo mokykloje, mažo fizinio aktyvumo bei krizių šeimoje. Stebėtos reikšmingos sąsajos tarp moksleivių žemos vidinės darnos, patirto dažno priekabiavimo mokykloje, psichosocialinės šeimos aplinkos ir psichologinės būsenos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Krizės šeimoje; Moksleiviai; Priekabiavimas mokykloje; Sveikatos nusiskundimai; Vidinė darna; Šeimos krizė; Family crisis; Healht complaints, family crisis; Health complaints; School bullying; Sense of coherence; Students.
ENThe aim of the investigation was to measure the sense of coherence among students and to evaluate the associations between sense of coherence, school and family psychosocial environment and psychological status. Methods. Sense of coherence, psychosocial environment and psychological status among students of X Kaunas secondary school was measured using anonymous questionnaire. Totally 291 5-9 grades students were investigated (138 girls and 153 boys). Sense of coherence was measured using Antonovsky's 13-item questionnaire. (Alpha cronbach for internal consistency 0.892). Psychological status indicators were assessed as negative with the frequency of more than weekly. 6.4% of students had low sense of coherence. Severe bullying was prevalent among students (16.6%). Students with low sense of coherence were exposed to bullying 4 time more often (p=0.003). More than 30% of students were stressed, sad, dizzy, half felt morning fatigue. Family violence experienced 8.6%, family crisis 13.1% of students. Students with low sense of coherence smoked 3.59 times more often as compared to high level sense of coherence and students with middle level sense of coherence - 1.86 times more often. Significant associations between weekly alcohol consumption and low sense of coherence level were observed. Logistic regression analysis confirmed significant associations between low sense of coherence and severe bullying, low physical activity and family crisis. Significant associations between low sense of coherence, severe school bullying, psychosocial family environment and low physical activity were observed. [From the publication]