LTDailės avangardas (būdingi meniniai požymiai, teoriniai menininkų pasisakymai, kritikos reakcija, visuomenės nuomonė ir kt.) pasirodė 3 dešimt. pradžioje. Tolesnė jo plėtotė keitėsi, priklausė nuo socialinių ir kultūrinių krašto sąlygų. 3 dešimt. pabaigoje keitėsi ir avangardo nuosekliausio šalininko V. Kairiūkščio tapyba, įgaudama būdingų art deco bruožų. Vilniaus Naujojo meno parodą reikia vertinti kaip reiškinį, nepaveiktą anuometinės Lietuvos (be Vilniaus krašto) dailės raidos. Avangardas priminė apie save po 8 metų (1931) Kaune, kuomet buvo surengta V. Kairiūkščio ir jo mokinių paroda. Ji buvo sutikta skeptiškai tiek realizmo, tiek modernistines kryptis remiančių kritikų. Tai parodė atitinkamą Lietuvos dailės ir estetinės minties ypatybę: ji sunkiai perkando neįprastą meninės kalbos vaisių. Lietuvos estetinė mintis nesugebėjo atsiriboti nuo neoromantinių ir tautinio stiliaus idėjų. Tačiau tokios nuostatos negalėjo paneigti fakto, kad XX a. 3 dešimt. Lietuvos dailėje vis dėlto buvo „provokacijos“, „atmetimo“, „neigimo“ ženklų radimosi laikotarpis. Avangardo idėjų ir minties požymių yra žinomame Ars‘o grupės manifeste, išspausdintame pirmosios grupės parodos kataloge (1932). Šiame manifeste yra 3 dešimt. pradžios avangardui būdingų, taip pat V. Kairiūkščio tekstuose aptinkamų sąvokų, randame avangardinį požiūrį į pasaulį ir tautą ir ypač nuostatą „kurti šios epochos stilių“. Ars‘o manifestas bei arsininkų kūryba buvo lyg antroji Lietuvos dailės avangardo banga, subrendusi naujoms meno ir socialinėms sąlygomis.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos meno avangardas; Modernizmas; Konstruktyvizmas; Lithuanian art avant-guard; Modernism; Constructivism.
ENThe art avant-garde movement (standard artistic features, theoretical opinions of artists, reaction of the critics, public opinion and so on.) appeared at the beginning of the 30-ies. Its further development evolved, depended on social and cultural conditions of the region. At the end of the 30-ies, creative painting of the most consistent avant-garde follower V. Kairiūkštis changed by acquiring typical art deco features. Vilnius “Exhibition of New Art” (Naujojo meno parodą) should be evaluated as a phenomenon unaffected by the development of art in Lithuania (excluding Vilnius area). Avant-garde reminded of itself after 8 years (1931) in Kaunas, when there was an exhibition of V. Kairiūkštis and his students. It was met with skepticism by critics of both realistic and modernistic movements. This circumstance demonstrated a specific feature of Lithuanian artistic and aesthetic thinking: it ran into difficulties “chewing” on this unusual fruit of artistic language. Lithuanian aesthetic thought could not distance itself from neo-Romantic and national style ideas. However, such attitudes could not deny the fact that in 1930-ies., one could observe in Lithuanian art the period, where “provocation”, “turning down”, “denial” signs emerged. Features of avant-garde and thought can be found in the famous manifesto of Ars group, published in the first exhibition catalogue of the group (1932). This manifesto contains concepts typical of avant-garde of the beginning of the 30-ies, also, found in V. Kairiūktis text; one finds avant-garde attitude towards the world and nation, especially resolution to “create the style of this period”.