Kultūrinės globalizacijos iššūkiai paveldosaugai

LTStraipsnyje svarstoma, kas yra ir ką reiškia globalizacija ekonomikoje, kultūroje ir paveldosaugoje. Kokia šių prieštaringų ir ne visai perregimų procesų kilmė, priežastys, kur link jie krypsta. Eurointegraciniai ir globalizaciniai procesai paveldo vertybėms šiandien daro nevienareikšmiškai traktuotiną įtaką. Viena vertus, atsiranda platesnės tarptautinio bendradarbiavimo tarp profesionalų ir lokalių bendruomenių galimybės. Didėjantis turizmas skatina tobulinti paslaugų infrastruktūrą, ieškoti naujų paveldo išteklių ir jų „įpakavimo“ metodų, įtraukti į paveldosaugos procesus daugiau suinteresuotų grupių. Kita vertus, kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse iki šiol lieka neišspręstos kultūros paveldo politikos decentralizavimo ir demokratizavimo problemos. Tačiau atsižvelgiant į finansiškai pajėgaus ir kultūriškai angažuoto viduriniojo visuomenės sluoksnio trūkumą tenka konstatuoti, kad čia valstybei kol kas nėra solidžių alternatyvų. Tad mūsų šalių regioninės politikos silpnumas rodo ne tik europinių tendencijų neatitikimą, bet ir didėjantį socialinį, ekonominį ir kultūrinį atotrūkį tarp centro ir periferijos bei tarp atskirų regionų. Todėl skatinti pilietinės visuomenės raišką pokomunistinėse šalyse ir Lietuvoje būtų galima ne gaivinant tarpetninės, tarpkonfesinės, tarpkultūrinės kaimynystės tradicijas įvairių švenčių proga ar interpretuojant konkrečius paveldo objektus, bet ir puoselėjant sąmoningą bei kryptingą valstybės kultūros politiką, orientuotą į istorinių stereotipų įveikimą ir kitų kultūrų pažinimą.Reikšminiai žodžiai: Kultūrinio paveldo apsauga; Kultūrino paveldo demokratizavimas; Kultūrinė globalizacija; Kultūros globalizacija; Kultūros paveldas; Modernumas; Naturalus paveldas; Paveldo industrija; Paveldo komercializacija; Tapatumas; Cultural globalization; Cultural heritage; Cultural heritage protection; Democratization of cultural heritage; Heritage comercialization; Heritage commercialization; Heritage industry; Identity; Modernity; Natural heritage.

ENThe article discusses a phenomenon of globalisation and its importance in economy, culture and heritage protection. What is the origin and reasons of these contradictory and not quite clear processes and where do they lead? Currently, the processes of euro-integration and globalisation have an ambiguous influence to the values of heritage. On the one hand, a better opportunity for wider international cooperation between professionals and local communities appears. Increasing tourism influences the improvement of service infrastructure, search for new resources of the heritage, methods of their presentation and involvement of more interested groups to the processes of heritage protection. On the other hand, in some Middle and East European countries the problems of decentralisation and democratisation of the heritage protection policy are still unsolved. However, with regard to the lack of a financially capable and culturally engaged middle layer of the society, it shall be stated that the state has no grave alternatives in this situation. The weakness of the regional policy in our countries reveal a nonconformity to European tendencies and increasing social, economic and cultural gap between separate central and peripheral regions. Therefore, the expression of the civil society in post-Communist countries and Lithuania should be stimulated not only by recreated interethnic, interconfessal, intercultural neighbourhood traditions during various celebrations or by interpreting certain heritage objects. It should be done by cherishing a conscious and purposeful state's creation policy which is oriented to the defeat of historical stereotypes and familiarity with other cultures.