Исmoрические и лингвистические данные о литовцах в Дисненском уезде за 1795-1939 гг.

• Istoriniai ir kalbiniai duomenys apie Dysnos apskrities lietuvius 1795-1939 m
• Historical and linguistic statistics about Lithuanians in Disnensky country for 1795-1939

LTStraipsnyje aprašoma sociolingvistinė ir kultūrinė situacija Dysnos apskrityje Vilniaus krašte – prie baltų ir slavų kultūrų paribio. Pateikiama Dysnos apskrities istorinė apžvalga, 1857-1921 m. statistiniai duomenys apie socialines, etnines, nacionalines, religines grupes, gyvenančias apskrityje, jų vartojamą kalbą. Smulkiau aprašomas lietuviškas elementas, jo istorinis kelias, kalba. Baltiškąsias Dysnos regiono šaknis primena šios žemės pavadinimai – kaimų (Gedeminai, Gečancai, Girstunai, Purviliški, Skrebutenai), upių (Dysna, Plaunia), ežerų (Žadai), taip pat pavardės (Smulka, Žvirba, Protas, Mažeika, Tijūnėlis). Armanavičių šnekta, kurią 2003 m. aprašė Kazimieras Garšva, išlaikė svarbesnes vilniškių patarmės ypatybes ir siek tiek skiriasi nuo Vidžių šnektos. Šnektoje puntininkuojama ir žalininkuojama, išlaikoma kirčiuotų ir nekirčiuotų ilgųjų balsių kiekybė. Šnektai baigiant išnykti paskutiniai šnektos vartotojai šiuos dvibalsius kartais ėmė šiek tiek vienbalsinti. Kirčiuoti trumpieji balsiai i, u šnektoje ilginami iki pusilgių arba retkarčiais iki ilgųjų. Trumpasis balsis a pokirtinėje pozicijoje gali būti redukuojamas ir kokybiškai. Priebalsiai t, d prieš i labai retai verčiami c‘, dz‘. Veiksmažodžių bendraties galinis priebalsis t‘ lieka minkštas. Tam tikroje pozicijoje kietinami priebalsiai r, ž, š. Armanavičių apylinkėje, kaip daugelyje vilniškių vietovių, turimas ir antrinis kirtis: lietu’s / li’etu’s. Šiandien regione nėra kalbančių Armanavičių šnekta. Dabar sociolingvistinė padėtis Dysnos apskrityje nėra tokia marga, joje dominuoja baltarusių kalba ir kultūra.Reikšminiai žodžiai: Baltarusiai; Baltarusių tarmė; Baltų ir slavų kultūros; Dialektologija; Etnografija; Istorija; Istorinė sociolingvistika; Lenkai; Lietuviai; Lietuvių tarmė; Onomastika; Rusai; Sociolingvistika; Belarusian dialect; Belarusians; Dialectology; Ethnography; Historical sociolinguistics; History; Lithuanians; Onomastics; Poles; Russian; Sociolinguistics; The Baltic and Slavic culture; The Lithuanian dialect.

ENThe article describes the sociolinguistic and cultural situation in Dysna district and Vilnius region, at the border of Baltic and Slavonic cultures. The historical review on Dysna district and the statistic data of 1857–1921 about social, ethnic, national and religious groups that lived in the area and their languages is provided. The Lithuanian element, its historical path and language is described in more detail. The names of lands: villages (Gedeminai, Gečancai, Girstunai, Purviliški), rivers (Dysna, Plaunia), lakes (Žadai), including surnames (Smulka, Žvirba, Protas, Mažeika, Tijūnėlis), remind the Baltic origin of the Dysna region. The speech of Armanavičiai that was described by Kazimieras Garšva in 2003 had maintained the features of Vilnius subdialect and is a little different from the speech of Vidžiai. It is characterised by the change of diphthongs (Lith.: puntininkavimas), the phonetic change of unstressed syllables (Lith.: žalininkavimas) and the maintained quantity of stressed and unstressed syllables. With the disappearance of the speech, the last speakers started to change diphthongs into monophthongs. The stressed short vowels i, u were lengthened until half long and, sometimes, until long vowels. The short vowel a in the after-stress position may be reduced in a qualitative way, too. Consonants t,d before i were sometimes changed into c‘, dz‘. The final consonant t‘ in the infinitive of a verb remained soft. In some positions consonants r, ž, š became hard. The secondary stress (lietu’s / li’etu’s) was used in the area of Armanavičiai as in many places around Vilnius. Today, there are no people who know the speech. The nowadays sociolinguistic situation in Dysna district is not so various, the Belorussian language and culture dominates there.