LTŠiame darbe autorės siekia atskleisti kultūros centrų ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimo svarbą plėtojant ir puoselėjant etnokultūrą kaimo vietovėse. [...] Tautinio tapatumo išlaikymo, kitimo ir modernizacijos srityje ypatinga vieta atitenka kultūros centrams, jų darbo formoms, tematikai, renginių patrauklumui. Kaimo bendruomenės, kažkada išlaikiusios ir puoselėjusios etninės kultūros klodus, dabar dažnai pačios laukia pagalbos iš specialistų pusės. Kultūros žmogus ir bendruomenė - tai dvi neatskiriamos jungtys. Jei kultūros žmogus taps oponentu bendruomenei arba bendruomenė nepriims kultūros darbuotojo, kultūros specialisto, nesvarbu, kur jis būtų: bibliotekoje, kultūros centre, mokykloje - tai galima laukti liūdnų pasekmių. Kultūros centrų privalumas - tai žmogiškieji resursai. Daugumoje kultūros centrų dirba savo darbą išmanantys ir atitinkamą išsilavinimą įgiję specialistai. Silpnoji pusė - materialinės bazės stoka. Renginiai - tai masiniai sambūriai, kurių įgyvendinimui reikalingas transportas, atitinkamas inventorius, aparatūra ir pan. Kaimo bendruomenės ir kultūros žmogaus santykis turėtų būti pats glaudžiausias. Lietuvoje situacija yra labai nevienoda. Dar pasitaiko, kad kultūros centras organizuoja šventes ar kitokius renginius kaimo bendruomenės žmonėms neatsiklausęs ar jiems tokios šventės reikia. Iš kitos pusės kaimo bendruomeninių organizacijų vadovai, nusprendę, kad reikia organizuoti šventę ir gavę Valstybės paramą kultūros renginiui, nederina veiksmų su Kultūros centru, o diletantiškai iššvaisto gautą paramą pasikviesdami vieną ar kitą žinomą dainininką ar muzikantą.Tokiu būdu bendram tikslui pasiekti nesukoncentruojamos pajėgos, o jos išskaidomos. Nuo bendro ir sutelkto kultūros darbuotojų ir bendruomeninės organizacijos narių darbo priklauso ir krašto tradicijų gyvybingumas ir kokybė. Puoselėjant krašto tradicijas, svarbu išnaudoti erdves, skatinančias šios srities plėtrą kad būtų išlaikytas atskirų etnografinių regionų gyvenimo ypatumai, kultūros savitumas, istorija. Tuo pačiu siekiant išlaikyti savitą krašto kultūrą Europos sąjungos ir pasaulio tautų bendruomenių sudėtyje. Atliktas empirinis tyrimas parodė, kad Jurbarko rajono savivaldybėje organizuojami tradiciniai, nacionaliniai ir valstybiniai renginiai, egzistuoja bendruomenės, kurios organizatoriai į šias šventes bando pritraukti liaudies menininkus, kultūros tradicijų puoselėtojus, skatinamas tik šiam regionui būdingos tradicijos: amatai, kulinarinis paveldas. Šios šventės gera proga vietos amatininkams, nes jie turi galimybę pademonstruoti savo įgūdžius ir tuo pačiu metu užsidirbti. Kultūros centro darbuotojų ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas yra svarbus, skatinant etninę kultūrą, kuri sujungia darbo patirtį bei kultūrinę praktiką, kitaip tariant - gyvenimo amatus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendradarbiavimas; Bendruomenė; Etninė kultūra; Etnokultūra; Kaimo vietovė; Kultūra; Kultūra, etnokultūra, kultūros centras, bendruomenė, bendradarbiavimas; Kultūros centras; Community; Cooperation; Cultural center; Culture; Culture centre; Ethnic culture; Ethnoculture; Rural area.
ENEthnic culture forms the basis of every national culture. It has been developed along with evolution of the man including all spheres of his spiritual and material life and meeting various his needs. Experience of the man, his dependence on the nature, history and social conditions, features of human character and anthropological particularities were reflected in the ethnic culture. The article analyses the importance of culture center and community organizations cooperation in the nurturance of the ethnical culture in rural areas. Authors discuss how cooperation of culture centers and community organizations make influence on successful nurturance of ethnic culture and national heritage. [From the publication]