LTStraipsnyje gretinamos kategorijos Laikas, Veikslas ir Aktionsart (veiksmo įvykimo būdas) vokiečių ir lietuvių kalbose. Laikas, veikslas ir su juos susijusios veiksmo įvykimo būdų reikšmės priskiriamos prie svarbiausių tipologinių kalbų požymių. Pirmiausiai straipsnyje lyginamos laiko kategorijos gramatinės raiškos priemonės bei paradigminės ir sintagminės laikų reikšmės. Išryškinami tipologiniai panašumai ir skirtumai, nustatomi funkciniai ekvivalentai, kai kurie bendri požymiai, būdingi kalboms, priskiriamoms Europos kalbų sąjungai. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjami kai kurie veikslo ir veiksmo įvykimo būdų (Aktionsarten) sampratos ir raiškos priemonių vokiečių ir lietuvių kalbose klausimai. Vokiečių kalbotyroje priimtas požiūris, kad veikslas kaip gramatinė kategorija nebūdingas vokiečių kalbai. Taip pat ir lietuvių kalboje veikslo reikšmės nėra išreikštos reguliariomis veiksmažodžio formų priešpriešomis. Straipsnyje siūloma terminą veikslas vartoti tik tuomet, kai kalbama apie veikslą kaip gramatinę kategoriją, būdingą slavų ir kai kurioms kitoms kalboms. Vokiečių ir lietuvių kalbose tikslingiau kalbėti apie funkcines-semantines grupes, kurios išskiriamos žodžių darybos pagrindu ir germanistinės lingvistikos tradicijoje apibrėžiamos terminu Aktionsarten. Veiksmo įvykimo būdai (Aktionsarten) suprantami kaip vienas iš funkcinės-semantinės aspektualumo kategorijos komponentų. Toliau straipsnyje gretinamos šios funkcinės-semantinės grupės ir jų raiškos priemonės vokiečių ir lietuvių kalbose, siekiant nustatyti kalbų panašumus ir skirtumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kontrastyvinė analizė; Laikas; Veikslas.
ENThe article compares the categories of Tense, Aspect and Aktionsart (the way of performing of an action) in German and Lithuanian languages. The tense, aspect and the meanings of the related aktionsart are among the most important typological characteristics of languages. First of all, the article compares the tools of grammatical expression of the category of tense and the paradigmatic and sintagmatic meanings of tenses, highlights the typological similarities and differences, identifies the functional elements, certain common traits and characteristics of the languages, which belong to the European language union. The second part of the article analyzes certain concepts of the aspect and the ways of performing of an action (Aktionsarten) and issues of means of expression in German and Lithuanian languages. The German linguistics adopts the view that aspect is not characteristic of the German language as a grammatical category. In the Lithuanian language the meanings of aspect are also not expressed by regular opposites of forms of the verb. The article suggests using the term aspect only when the aspect is discussed as a grammatical category, characteristic of Slavic and certain other languages. In German and Lithuanian languages it is more viable to talk of functional – semantic groups, which are distinguished on the basis of word formation and, in the tradition of the Germanistic linguistics, are defined by the term Aktionsarten. The ways of performing of an action (Aktionsarten) are comprehended as one of the components of the functional – semantic aspectuality category. Afterwards the article compares the said functional – semantic groups and their means of expression in German and Lithuanian languages for the purpose of identification of the similarities and differences between the two languages.