Viešųjų asmenų privatūs interesai: nuo "Bliumental" iki "Ragučio" : alaus pramonės raida Kaune XIX a. pab. – XX a. pirmoje pusėje

LTKauno alaus pramonė pradėjo formuotis XIX a. vid., kiek didesnį pagreitį įgijo to XIX a. II p., kada Kaune veikė trys pramoninės alaus daryklos: „I. B. Volfo“, „Engelman“ ir „Bliumental“. XIX a. šios rūšies pramonės įmonės priklausydavo vienai šeimai (lyg šeimos verslas). Dėl įvairių aplinkybių šis verslas darėsi vis mobilesnis, ypač atsižvelgiant į dažnus įmonių užstatymus, teisių perleidimus, perpirkimus. Viena tokių asmenybių XIX a., siejusių visas tris Kauno alaus daryklas, – A. S. Soloveičikas, kurį laiką buvęs visų šių įmonių akcininku. Kauno alaus pramonė kito, priklausomai nuo socialinių aplinkybių ir verslo sąlygų. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu pakito alaus bendrovių santykiai. Į Kauno alaus rinką 1922 m. įsiveržė „Ragučio“ darykla – pirmoji lietuvių inicijuota alaus darykla Kaune. Dėl ekonominių interesų XX a. III deš. vyko Lietuvos alaus įmonių stambinimas jas sujungiant arba kai kurių veiklą stabdant. 1928 m. iš dviejų Kauno įmonių atsirado viena – „I. B. Volfo-Engelman“ alaus darykla. „Ragutis“ nuo tų pačių metų nebegamino alaus, gaudamas išmokas iš Lietuvos Alaus Bravarų Sąjungos (vadintos alaus sindikatu). Tokiai rokiruotei įtakos turėjo kapitalo susikaupimas tų pačių asmenų rankose. Tuo pat metu Kauno alaus rinka darėsi vis uždaresnė dėl monopolistinės alaus sindikato veiklos. Net vėliau atsidariusi alaus darykla „Vienybė“ nepajėgė konkuruoti su savo pozicijas įtvirtinusiomis alaus daryklomis. Situacija keitėsi II Pasaulinio karo metu ir po jo, nacionalizavus ir sustambinus alaus įmones, likus vienai alaus daryklai, gavusiai „Ragučio“ pavadinimą.Reikšminiai žodžiai: Alaus daryklos; Alaus pramonė; Kaunas; Kauno istorija; Lietuvos istorija (1850-1940); Pramonė; Beer Industry; Beer factories; History of Kaunas; History of Lithuania; Industry; Kaunas.

ENAt the end of the 19th century, when there were perfect possibilities for industrial development, three beer factories already existed in Kaunas: "I.B. Volfo", "Engelman", and "Bliumental". Their names and capital were not Lithuanian. At the beginning of the 20th century, two more beer factories, "Ragutis" and "Vienybė", partly joined the market. Even though the braveries severely suffered during World War I, they tried to renew and expand their work. "Bliumental" was an exception as it completely stopped its work. Finally, in 1922, the bravery "Ragutis", governed by rather known politicians of that time, replaced it. Unfortunately, "Ragutis" also stopped its work after the joining of "Volfo" and "Engelman" braveries in 1928. For stopped activities, "Ragutis" got compensation from "beer syndicate" and a certain amount of money from the competitive bravery "Volfo-Engelman". The influence of M. Yčas, the head of the syndicate and one of the most influential shareholders, should also not be forgotten. In 1940, all braveries in Kaunas were nationalized. They were joined into one company under the name of "Ragutis" in 1967. This use of the firm name "Ragutis" still creates misunderstandings for many people who think that the company has always been the same bravery. [text from author]