Karo invalidų organizacijos Lietuvoje 1923–1940 m.

LTŠis straipsnis yra pirmas bandymas apžvelgti karo invalidų, itin pažeidžiamos socialinės grupės, organizacijas ir jų veiklą. Pažymėtina, kad rasta nedaug archyvinių dokumentų apie šių organizacijų veiklą, nes iki mūsų dienų išliko tik Karo invalidams šelpti komiteto fondo archyvas. Tyrimo metu taip pat naudotasi karine spauda ir karo invalidų organizacijų leidiniais. Tarpukariu Kaune veikė trys karo invalidų organizacijos: Karo invalidams šelpti komitetas, vadovaujamas generolo leitenanto V. Nagevičiaus, Lietuvos karo invalidų Vyčių brolija (vėliau Lietuvos laisvės kovų invalidų draugija) ir Lietuvos karo invalidų sąjunga. Šios organizacijos buvo nedidelės ir turėjo apie 1000 narių. Sanitarijos viršininko gen. ltn. V. Nagevičiaus iniciatyva 1922 m. įsteigtas laikinasis Komitetas karo invalidams šelpti. 1924 m. komitetas buvo įteisintas įstatymu ir tapo nuolatiniu. Komitetas aprūpino sužalotus kareivius protezais, mokė amatų, statė dirbtuves ir bendrabučius, teikė pašalpas. Komitetas taip pat inicijavo kitų dviejų organizacijų karo invalidams kūrimą. 1923 m. balandžio mėn. įkurta Lietuvos karo invalidų Vyčių brolija, vienijusi karius, sužalotus kovose už Lietuvos nepriklausomybę.Tų pačių metų gruodį savo veiklą pradėjo ir Lietuvos karo invalidų sąjunga. Jos nariais tapo karo invalidai, netekę sveikatos kovose už Lietuvos nepriklausomybę, ir nukentėjusieji Pirmajame pasauliniame kare. Abi organizacijos daugiausiai dėmesio skyrė savo narių socialinei gerovei, inicijavo teisės aktų priėmimą, šelpė karo invalidus ir rūpinosi jų švietimu. Be to, vienas iš svarbiausių organizacijų tikslų – kilus pavojui ginti tėvynę. Abi organizacijos bendradarbiavo su kitų šalių (Latvijos, Estijos, Suomijos, Čekijos-Slovakijos) panašiomis institucijomis. 1937 m. Lietuvos karo invalidų atstovai dalyvavo tarptautiniame Pirmojo pasaulinio karo veteranų kongrese Prancūzijoje ir buvo pakviesti prisijungti prie kombatantų šeimos. Karo invalidų organizacijų veikla sustabdyta 1940 m. birželio 15 d., prasidėjus sovietinei okupacijai. Organizacijų turtas perduotas įvairioms institucijoms. Apibendrinant reikia pažymėti, kad kuriant karo invalidų organizacijas daugiausiai dirbo brg. gen. Vladas Nagevičius. Vien tik jo iniciatyva karo invalidai turėjo savo namus, gaudavo bendrabučius, buvo saugoti nuo elgetavimo. Karo invalidų pradėtos rengti vėliavos nuleidimo ir pakėlimo iškilmės tapo reiškiniu, likusiu Kauno miesto istorijoje. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: 1923-1940; Karo invalidai; Karo invalidams šelpti komitetas; Karo invalidų draugijos, tarpukario Lietuva; Karo invalidų organizacijos; Lietuvos karo invalidų sąjunga; Lietuvos karo invalidų vyčių brolija; Lietuvos laisvės kovų invalidų draugija; 1923-1940; Committee of Support for War Invalids; Interbellum Lithuania; Lithuanian Freedom Fighters Association of invalids; Organizations of war invalids; Union of War Invalids of Lithuania; Vytis Union of War Invalids of Lithuania; War invalids.

ENThe present article is the first attempt to make a thorough analysis of organizations and activities of war invalids, a particularly vulnerable social group. It should be noted that there are few archival documents concerning the activity of such organizations as only the archive of the Committee of Support for War Invalids has survived up to these days. Military periodicals and publications of organizations of war invalids were also employed in the present work. During the inter-war period, three organizations of war invalids were active in Kaunas namely, the Committee of Support for War Invalids (under the leadership of the brigadier general V. Nagevičius); the Vytis Union of War Invalids of Lithuania (society of soldiers disabled after the Lithuanian struggle for independence), and the Union of War Invalids of Lithuania. The organizations were not large and unified approximately 1000 members. A provisional Committee of Support for War Invalids was established in 1922 due to the initiative and care of the head of sanitation, lieutenant-general V. Nagevičius. In 1924, the committee acquired a statute and changed the status from provisional to permanent. The committee provided disabled soldiers with prostheses, taught craft, built workshops and hostels, gave grants. The committee also initiated the establishment of the other two organizations of the war invalids. In April 1923, the Vytis Union of War Invalids of Lithuania which unified soldiers disabled after the Lithuanian struggle for independence was created.In December of the same year, the Union of War Invalids of Lithuania began its activity. The members of the union were soldiers disabled during the Lithuanian struggle for independence or during the WWI. Both organizations paid most of their attention to the social welfare of the members, initiated laws, supported war invalids and took care of their education. Moreover, the key aim of the organizations was to protect the treason in case there is a need. Both organizations had contacts with similar institutions from other countries such as Latvian, Estonian, Finish and Czech-Slovakian organizations of war invalids. In 1937, the representatives of war invalids of Lithuania participated in the international event of the military veterans of the WWI in France, where they were accepted to the family of combatants. After the soviet occupation of 15 June 1940, the activities of all organizations of war invalids were ended and their property distributed to various institutions. In sum, the major influence for the establishment of the organizations of war invalids was made by the brigadier general V. Nagevičius. Only the initiative of this person allowed the war invalids to have their own homes, get pensions and be saved from the fate of beggars. The solemnity of running and lowering a flag conducted by war invalids left its marks in Kaunas history. [text from author]