Are the Baltic countries ready to adopt the Euro? A generalized purchasing power parity approach

LTEuropos Sąjungai padidėjus 2004 metais, kitas tikėtinas žingsnis europinės integracijos procese yra galima Europos pinigų sąjungos (EPS) plėtra, leidžiant naujoms šalims narėms įsivesti eurą. Straipsnyje siekiama nustatyti, ar faktinės ekonominės sąlygos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra tokios, kad jos yra pasirengusios įsijungti į euro zoną, taip užbaigdamos pastarųjų 15 metų pereinamąjį laikotarpį. Tam tikslui taikant kointegracinę techniką tikrinamas teorinis modelis, pagrįstas apibendrinto perkamosios jėgos lygiavertiškumo (APJL) hipoteze. Tyrimo rezultatai rodo, kad pasitvirtina labai apribojanti APJL hipotezė. Kiekvienai Baltijos šaliai buvo galima rasti jų abipusį realų valiutos kurso atitikimo eurui stacionarumo ryšį 1993–2005 m. laikotarpiu. Analizė rodo, kad simetriniai šokai yra pagrindinė realių valiutos kursų varomoji jėga Baltijos šalyse; asimetriniai šokai vaidina svarbesnį vaidmenį Lietuvoje ir Latvijoje ir mažesnį Estijoje. Nors tyrime nagrinėjami duomenys iš laikotarpio prieš ekonominę krizę, rezultatai vis tiek teikia informaciją apie Baltijos šalių pasirengimą įsijungti į euro zoną. Svarbu pažymėti, kad empirinis APJL hipotezės tikrinimas yra tik vienas iš galimų optimalios valiutos zonos optimalumo kriterijų. Faktas, kad APJL pasitvirtina, nereiškia, kad ekonomikos yra sinchronizuotos, bet tai rodo, kad esant dideliam konvergencijos laipsniui valiutų kursų varomoji jėga yra pagrindinės ekonomikos jėgos ir jas veikia bendros tendencijos.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Estija (Estonia); Euras; Euro įvedimas; Latvija (Latvia); Makroekonominė tarpusavio priklausomybė; Pereinamoji ekonomika; Perkamoji galia; Baltic countries; Euro; Introduction of the euro; Latvia; Lithuania; Macroeconomic interdependencies; Purchasing power; Transition economies.

ENThis paper analyses macroeconomic interdependencies between the Euro area and three transition economies (Estonia, Lithuania and Latvia), and whether the latter are ready to adopt the Euro. The theoretical framework is based on the generalized purchasing power parity hypothesis, which is empirically tested within a vector error correction model. Using monthly observations over the period 1993-2005, it is found that the generalized purchasing power parity hypothesis holds for the real exchange rate vis-à-vis the Euro of each Baltic country, reflecting a degree of real convergence consistent with optimum currency area criteria. Further, the chosen model outperforms alternative ones in terms of out-of-sample forecasts. [text from author]