Mykolo Kleopo Oginskio opera epochų ir stilių sandūroje

LTStraipsnis skirta iškilaus politinio veikėjo ir kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833 m.) muzikinės dramos kūrinio tyrimui. Vieninteliai Oginskio sukurtai vieno veiksmo operai „Melisa ir Valkūras, arba Bonapartas Kaire“ (1799) būdingos tuo metu aktualios laisvės, kovos su tironija ir vergija idėjos. Unikalus šios operos požymis yra veikiantys scenos personažai – realios istorinės asmenybės: Napoleonas Bonapartas ir jo adjutantas Juozapas Sulkovskis. Formuodamas operos koncepciją, Oginskis siekė ne tik meninių, bet ir diplomatinių tikslų: kūrinys yra panegiriškas, turi autoriaus aliuzijų dėl Napoleono Bonaparto pagalbos kovoje už prarastą Abiejų Tautų Respublikos valstybingumą. Operos libretas parašytas prancūziškai ir tikriausiai taip pat priklauso Oginskio plunksnai. Operos siužeto schema klasicizmo epochos Europos mene buvo tipiška rytietiškos tematikos kūriniams. Oginskio opera turi daugelį gelbėjimo operos turinio ir žanro požymių. Šis kūrinys yra unikalus savo laikotarpio įvairių tendencijų derinio pavyzdys. Siužeto pagrindas ir muzikinio kūrinio kalba glaudžiai susiję su Apšvietos epocha ir klasicizmo stiliumi. Operoje atskleidžiamos aktualios to meto idėjos, atspindimi reiškiniai, įvykiai ir figūros. Kūriniui būdingas herojiškumas, panegirika, dramaturgijos ypatumai. Didelis dėmesys muzikiniams rytietiškiems motyvams, taip pat paskutinės scenos monumentalumas, pranokstantis XIX a. didžiosios operos ypatumus, rodo romantizmo epochos operos žanro plėtros tendencijas.Reikšminiai žodžiai: "Zelis et Valcour"; Apotezė; Dramaturgija; Klasicizmo stilius, melodrama. rytietiški motyvai, Švietimas; Muzikinė kalba; Napoleonas; Opera; Rytai; Turkija; "Zelis et Valcour"' Napoleon; Apotheosis; Classicism style, melodrama, "oriental" materials, Enlightenment; Dramaturgy; Music language; Opera; Oriental; Turkey.

ENThe article analyses the one-act opera "Zelis and Valcour or Bonaparte in Cairo" (Zelis et Valcour ou Bonaparte au Caire) created by Michal Kleofas Oginski in 1799 as a typical reply to the socio-political processes in Europe at the end of the XVIII cent. The only known source of research of "Zelis and Valcour" so far is the manuscript score preserved in Jagiellonian Library in Krakow. It is noted that inability from the time perspective to deeply perceive cardinal historical changes and their transformations into the artistic categories and images determined the special outspokenness of XVIII-XIX cent, works, which manifested themselves by immediate transfer of the phenomena and real people of that period into the works of art. The conclusion is reached that opera "Zelis and Valcour or Bonaparte in Cairo" is a unique example of blend of various trends of that period. The plot and the language of that creative work are tightly connected with the Age of Enlightenment and Classicism style. Opera shows the topical ideas, phenomena, events and characters of that period. That is reached by work's heroic-panegyric character and peculiarities of dramaturgy (introduction of grand apotheosis). An increased attention to the musical exploitation of "oriental" material as well as the monumentality of the last scene surpassing the features of the grand opera of XIX c., shows the tendencies of opera genre development of Romantic Era. [text from author]