Mykolas Kleopas Oginskis ir jo laikų smuiko menas

LTVisą gyvenimą visuomeninę ir politinę veiklą derinusio su neprofesionaliu muzikavimu Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) kūryba dažnai netelpa į metodų ir schemų rėmus, paprastai taikomus profesionalių kompozitorių ir atlikėjų paveldui tirti, todėl pasitelkiami individualūs tyrimo metodai. Viena sudėtingiausių tampa M. K. Oginskio muzikos stiliaus problema, apimanti daug temų. Jo muzikos stilių formavo kelių epochų, profesionalių ir neprofesionalių muzikos sričių sąveika, jame galima įžvelgti daugelio to laikotarpio kultūros tendencijų įtaką. Dėmesys smuikui nebuvo atsitiktinis: muzika traukė M. K. Oginskį pirmiausia kaip bendravimo būdas. Epochoje, kurioje klestėjo saloninis ir namų muzikavimas, būtent smuikas kunigaikščiui suteikdavo plačias galimybes dalyvauti įvairiuose kameriniuose koncertuose: duetuose, trio, kvartetuose. M. K. Oginskis įdėmiai stebėjo smuiko meno plėtrą. Tai atspindi jo muzikos ir estetikos veikalas „Laiškai apie muziką“. Jame kunigaikštis aptarė instrumento raidos istoriją, lygindamas senų ir naujų smuikų bei strykų pavyzdžius, vertino smuikų meistrų ir smuikininkų talentus. Kalbėdamas apie smuikus, M. K. Oginskis ypač vertina Kremonos ir Tirolio meistrų darbus. Meilė smuiko menui kunigaikštį lydėjo visą gyvenimą. Jis mokėsi ir tobulino savo grojimą pas garsiausius savo laiko virtuozus, buvo gerai susipažinęs su italų ir prancūzų smuiko mokyklomis, taip pat turėjo galimybę artimai kūrybiškai bendrauti su austrų ir vokiečių smuiko mokyklos atstovais. XIX a. pradžios smuiko menas turėjo įtakos ir M. K. Oginskio, kaip kompozitoriaus, kūrybai.Reikšminiai žodžiai: Atlikėjas; Kamerinė muzika; Kūryba; M. K. Oginskis; Muzikinis paveldas; Romantizmas; Sentimentalizmas; Smuiko menas; Smuiko virtuozai; 19 amžius; 19th century; Art of violin; Chamber music; Creation; M. K. Oginski; Musical heritage; Performes; Romanticism; Sentimentalism; Violin virtuozo.

ENAll his life Michal Kleofas Oginski (1765–1833) was combining social and political activities with unprofessional music performance. Usually, his creative work cannot be put in the frame of methods and schemes applied for the analysis of professional composers and artists' heritage, therefore individual research methods are used. One of the most difficult issues is Oginski's music style which involves a lot of themes. His music style was formed by an interaction of a few epochs and professional and unprofessional music spheres. The influence of different cultural trends of that time may be recognised in his music style. Attention to the violin was not accidental; first of all, music as a way of communication attracted Oginski. In that epoch, music performance at home and salons was just thriving. The violin was a great opportunity to the duke to participate in various chamber concerts: duos, trio, and quartets. Oginski intently observed the development of the violin art. It is reflected in his work of music and aesthetics “Laiškai apie muziką” [Letters About Music] in which the duke discussed the instrument's development history, compared examples of old and new violins and bows and evaluated the talents of violin makers and violinists. When talking about violins, he especially appreciated the works of Cremona and Tyrol violin makers. All his life the duke felt love for the violin art. He was learning and improving his own music performance with the help of the most famous virtuosos. Also, he was well familiar with Italian and French violin schools and had a possibility to closely and creatively communicate with representatives of Austrian and German violin schools. The violin art of the beginning of the 19th c. had influence to Oginski's, as a composer, creative work.