Subsistence and sustainability in post-industrial Europe: the politics of small-scale farming in Europeanising Lithuania

LTStraipsnyje nagrinėjama mažų pusiau išsilaikančių ūkių marginalizacija Europos Sąjungos (ES) tvaraus vystymosi reformų, įgyvendinamų naujose šalyse narėse kontekste. Šioje atvejo studijoje dokumentais pagrindžiant, kaip maži ūkiai posocialistinėje Lietuvoje iš sprendimo, gelbstinčio iš socialistinio industrinio žemės ūkio aplinkos ir socialinės degradacijos, virto pagrindine kliūtimi kurti tvarią žemdirbystę, kritikuojamas tvarumas kaip vystomas projektas ir asimetriški santykiai, numanomi žemės ūkio politikos vystyme Europoje. Tvarumas apibrėžiamas, kad tai yra atsakas žemės ūkio produkcijos industrializacijai ir komercializacijai. Apibūdinama kaip alternatyvi sistema, kuri siekia įveikti ir pataisyti žalą, sukeltą pramoninės žemdirbystės, tvarumo koncepcija pirmiausia buvo taikoma kurti konceptualius įrankius priešintis industrializacijai ir jos poveikiams, o ne įsivaizduoti ir kurti modelius, skirtus taikyti įvairioms ekonominėms praktikoms pasaulio Pietuose. Taikant istorinę palyginamąją traktuotę, straipsnyje įrodoma, kad tvarumo sąvoka buvo paremta prielaidomis apie žemės ūkio-maisto produktų sistemų industrializaciją ir globalizaciją, o tai atmeta alternatyvias vietines gamybos, vartojimo ir platinimo formas. To pasėkoje tokios tvarios politikos įgyvendinimas veda prie industrializuotos žemdirbystės pasikartojimo ir mažų fermerių išmetimo iš tvarių kaimo bendruomenių vizijos.Reikšminiai žodžiai: Darna; Europėjanti Lietuva; Kaimo plėtros politika; Poindustrinė Europa; Politika; Pragyvenimas ir tvarumas; Smulkieji gamintojai; Smulkus ūkininkavimas; Smulkūs ūkininkai; Europeanising Lithuania; Post-industrial Europe; Rural development politics; Small-scale farming; Small-scale producers; Subsistence and Sustainability; Sustainability; The Politics.

ENThis article examines the marginalisation of small-scale semi-subsistence farming in the context of the European Union’s sustainable development reforms as implemented in the new member countries. In documenting how small-scale farming in post-socialist Lithuania has been redefined from being a solution to the environmental and social degradation of industrialised agriculture under socialism to becoming a major obstacle in building sustainable agriculture, this case study offers a critique of sustainability as a developmental project and the asymmetrical relationships implicit in the rural development politics in Europe. Taking a historical-comparative approach, this study demonstrates that the notion of sustainability has been built on assumptions about the industrialisation and globalisation of agri-food systems that exclude alternative local forms of production, consumption and distribution. As a result, the implementation of such sustainable development policies leads to the reproduction of the industrialised agriculture and the exclusion of small-scale farmers from the vision of sustainable rural societies. [text from author]