EU integration & emigration consequences : the case of Lithuania

• Wiley Online Library: straipsnio tekstas

LTStraipsnyje analizuojamos Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 2004 m. prielaidos ir emigracijos pasekmės bei poveikis viešajai politikai. Darbe analizuojama dabartinės emigracijos bangos dinamika, jos priežastys ir savybės tarptautiniu bei nacionaliniu lygmeniu. Teigiama, kad emigraciją visų pirma lemia paklausos ir pasiūlos faktoriai. Lietuvos darbo jėgą emigruoti skatina laisvų darbo vietų stoka mūsų šalyje, darbingo amžiaus žmonių mažėjimas ir pigaus darbo paklausa Vakarų Europos valstybėse. Šiuo metu žemi atlyginimai, aukštas nedarbingumo lygis ir apskritai prastesnės ekonominės sąlygos Lietuvoje skatina šalies gyventojus pasinaudoti judėjimo laisve ES. Besiplečiantys migrantų ir potencialių migrantų tinklai skatina emigraciją, taip pat įtvirtina požiūrį visuomenėje, kad emigracija yra geriausias socialinių-ekonominių problemų sprendimas. Iš vienos pusės, laisvas darbuotojų judėjimas susilpnino spaudimą vietos darbo rinkai, sumažino nedarbo lygį, paskatino kelti atlyginimus bei padidinti piniginių pervedimų įkainius. Iš kitos pusės, emigracija sukėlė darbuotojų stygių Lietuvos darbo rinkoje ir padidino protų nutekėjimo tikimybę. Šiame darbe įrodinėjama, kad, nors lietuvių emigracija negali ir neturi būti sustabdyta, Lietuva turi viešosios politikos alternatyvų, kurios gali padėti sumažinti neigiamas emigracijos pasekmes ir ilgalaikėje perspektyvoje iš emigracijos gauti naudos.Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; ES integracija; Emigracija; Emigracijos pasekmės; Integracija; Lietuvos atvejis; Nedarbas; Tiesioginės užsienio investicijos; Case of Lithuania; EU integration; Emigration; Emigration consequences; European Union; Foreign direct investment; Integration; Labour market; Lithuania; Europos Sąjunga (European Union).

ENThis paper analyses the causes, consequences, and policy implications of Lithuanian emigration following the country’s European Union (EU) accession in May 2004. After placing Lithuanian emigration in its historical context, the study assesses the recent dynamics, including the driving forces and characteristics of Lithuanian emigration at both the international and domestic level. The study finds that the primary determinants of this movement are both demand- and supply-side factors. On the demand side, the labour shortages, decline in the working age population, and desire for cheaper labour in Western European countries function to attract Lithuanian labour. Concurrently, lower wages, higher unemployment, and the generally less developed economic conditions in Lithuania are encouraging Lithuanians to take advantage of the greater mobility that came with EU accession. The expanding networks linking migrants and potential migrants are facilitating this out-migration, as well as the social mind-set by which emigration is a perceived solution to socio-economic difficulties. This study concludes that the consequences of this new emigration reality are mixed. The free movement of workers has helped to relieve pressure on the domestic labour market, drive down unemployment, place upward pressure on wages, and increase the remittances rate to Lithuania. However, concern is not ill-founded; recent emigration has introduced labour market shortages, placed greater demographic pressure on the country, and increased the likelihood of brain drain. This study argues, therefore, that while Lithuanian emigration cannot and should not be stopped, Lithuania does have policy alternatives as a sending-country that will help to mitigate the costs of emigration and maximize the benefits for the country’s long-term development. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology
• Istorija / History