LTMartyno Bielskio (Marcin Bielski, apie 1495–1575) veikalo „Kronika, tho iesth Historya swiata na sześć wiekow, a czterzy Monarchie, rozdzielona“ (Krokuva, 1551, 1554, 1564) trečiame, papildytame ir pataisytame leidime, yra duomenų apie Baltijos kraštus, tautas ir kalbas. Monumentalus Bielskio darbas – pirmoji kada nors lenkiškai parašyta kronika – priklauso lenkų humanistų, tokių kaip Janas Dlugošas, Motiejus Miechovietis, Biernatas Wapowskis, Liudvikas Decius, tradicijai ir yra pavyzdys vėlesnei lenkų istorikų kartai – Motiejui Strijkovskiui, Janui Krasinskiui ir kitiems. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Bielskio „Kronikoje“ yra daugiau lietuviškos kalbinės medžiagos, negu iki šiol įprasta manyti: prie Narbuto „atrasto“ sakinio dabar reikia pridėti ir mažiausiai tris anksčiau nepastebėtus leksikos vienetus – , , . Įdomu ir tai, kad trečią „Kronikos“ leidimą Bielskis papildė lietuviška leksine medžiaga, kurios nebuvo ankstesniuose leidimuose (pavyzdžiui, duoną pavadinančiu žodžiu). Bielskio veikale pastebėti lietuviški kalbiniai duomenys sudaro mažą bendresnės problemos dėl (vis dar nežinomų ar pražuvusių) XVI amžiaus (rankraštinių) lietuviškų tekstų dalį. „Kronikoje“ matyti aiški ir tvirta skeptiška nuostata romėniškosios lietuvių kalbos kilmės teorijos atžvilgiu; tam, kad šiai teorijai nesuteiktų jokių galimybių, Bielskis net praleido nuorodą į savo pagrindinį šaltinį – Miechovietį.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Istoriografija; Kronika; Lenkų humanistai; Lenkų kalba; Lietuvių kalbotyros istoriografija; Lingvistinės idėjos; Požiūris į lietuvių kalbą; Romėniškoji kalbos kilmės teorija; Vertimas; Approach to the Lithuanian language; Chronicle; Historiography; Historiography of the Lithuanian linguistics; Linguistic ideas; Polish; Polish humanists; Roman linguistic theory; The Baltic languages; Translation.
ENThere is data about the Baltic area, nations and languages in the third revised edition of Marcin Bielski's (approx. 1495–1575) work “Kronika, tho iesth Historya swiata na sześć wiekow, a czterzy Monarchie, rozdzielona” (Cracow, 1551, 1554, 1564). The monumental work of Bielski which is the first chronicle written in Polish is attributed to a tradition of such Polish humanists as Jan Dlugosz, Maciej z Miechowa, Biernat Wapowski and Ludwig Dietz and is an example for the later generation of Polish historians: Maciej Stryjkowski, Jahn Krasinski and others. The research showed that there were more Lithuanian linguistic materia in Bielski's “Chronicle” than it was thought: at least three lexical units , , , that were not found earlier, shall be added to a sentence “discovered” by Narbutas. It is interesting that the third edition of “Chronicle” was supplemented by Blieski with Lithuanian lexical material that was not found in previous editions (ex.: the word that is used to call bread). The Lithuanian linguistic data, noticed in Bielski's work, makes just a little part of (the already unknown or disappeared) Lithuanian texts of the 16th c. The “Chronicle” contains a clear and strong sceptical attitude towards a theory of Roman origin of the Lithuanian language; in order to frustrate the theory, he made a reference to his main source – Miechowa.
