Baltų kalbų sampratos raida Lorenzo Herváso y Panduro veikaluose

LTIspanų kalbininku Lorenzo Hervásu y Panduro (1735–1809) ir jo darbais susidomėta palyginti neseniai. Visų pirma tai Antonio Tovaro, apie Hervásą palikusio daugybę rankraščių ir studijų, nuopelnas; po Tovaro mirties leidėjai kartu su jo užmarštin nugrimzdusiais tyrimais pakartotinai paskelbė ir Herváso originalus. Taip buvo įgyvendintas jau paties Tovaro planuotas Herváso lingvistinių raštų leidimas. Be to, apie Herváso darbų svarbą lingvistinės minties raidai iki Boppo atkurti tiesiogiai ir netiesiogiai rašė ir ankstesni mokslininkai. Šiandien jau specialiai nagrinėta bendroji jo pažiūrų problematika – santykis su istorine kalbotyra, indoeuropiečių kalbų bendrijos „atradimas“, substrato samprata, dvinaris kalbos ir tautos modelis aprašant pasaulio kalbas. Tyrinėtos ir Herváso žinios bei teorijos apie atskiras kalbų grupes Europoje (baskų, iberų, rumunų, katalonų ir provansalų, keltų ir iš dalies slavų) ir Amerikoje (šiaurės Amerikos indėnų ir vietinių pietų Amerikos gyventojų). Herváso darbų (ne vien kalbinių) yra kur kas daugiau, nei iki šiol publikuota, o originalai dažniausiai sunkiai prieinami. Be to, kaip tyrimus sunkinantį veiksnį dar reikia paminėti įprastą duomenų apie įvairiausias pasaulio kalbas išsisklaidymą po daugelį jo raštų tomų. Duomenys apie kalbinius arealus, šiuo atveju – apie baltų kalbų arealą, Herváso mokslinėje veikloje užimančius tik periferinę vietą, dar labiau išbarstyti. Straipsnyje tiriama Herváso požiūrio į baltų kalbas dinamika.Reikšminiai žodžiai: Ankstyvoji baltų lingvistika; Baltų kalbos; Baltų tautos; Ilyrai; Lorenzo Hervas y Panduro; Lyginamoji kalbotyra; Skitai; Slavų kalbos; Baltic languages; Baltic people; Comparative linguistics; Earliest Baltic linguistics; Illyrians; Lorenzo Hervas y Panduro; Skyths; Slavonic languages.

ENA Spanish linguist Lorenzo Hervás y Panduro (1735–1809) and his works became a subject of interest not long ago. First of all, it is a merit of Antonio Tovaro who left a lot of manuscripts and studies about Hervás; after the death of Tovaro, publishers had repeatedly published his forgotten studies together with the originals of Hervás. In this way the publication of Hervás' linguistic papers that was planned by Tovaro was implemented. Moreover, some preceding scientists directly and indirectly wrote about the importance of Hervás' works in order to recreate the development of linguistic mind until Bopp. Now, a special analysis of his general attitudes was done; it contained the relationship with historic linguistics, the “appearance” of the Indo-European languages community, the concept of substrate, and the binary model of a language and nation when describing the languages of the world. Hervás' knowledge and theories about different groups of languages in Europe (Basque, Iberian, Romanian, Catalan, Provencal, Celtic and, partially, Slavonic) and America (the language of Indians from Northern America and the local residents in Southern America) were analysed, as well. There are many more Hervás' works (not only linguistic) than it was published but the originals are usually hardly available. Moreover, another factor that makes researches harder is the normal distribution of the data about different languages of the world in many volumes of his works. The data about linguistic areals, in this case – the Baltic areal, are only peripheral and even more distributed in his scientific studies. The article analyses the dynamics of Hervás' attitude towards Baltic languages.