Baltų paleokomparatyvizmas ir prūsų graikiškosios kilmės teorija

LTGraikiškosios prūsų kilmės teorija buvo turbūt pati neįprasčiausia teorija, kada nors taikyta prūsų kalbai. Vis dėlto ji neturėtų stebinti, nes tokį jos patrauklumą pagrindžiančio operavimo kultūromis tipologija yra gerai žinoma. Renesanso laikais daugelis tautų kildino save iš Graikijos, Romos ar kitų antikinių kultūrų siekdamos pagražinti savo kilmę. Keista, kad šiuo atveju to ėmėsi ne patys prūsai, o kitų tautų mokslininkai. Labai savitas Jodoco Willicho atvejis, kuris, laikydamas save prūsu, importavo ir savo tariamai gimtajai kalbai pritaikė helenizavimo madą. Deja, to meto Vakarų Europoje buvo labai stiprus apskritai neigiamas Eneos Silvio Piccolomini‘o požiūris į Baltijos kraštus ir ypač prūsus. Apskritai imant graikiškoji prūsų kalbos kilmės teorija neturėjo pasisekimo. Ji išliko žinoma rytinėje Europos dalyje ir ypač Prūsijoje. Taigi galima manyti, kad graikiškoji prūsų kalbos kilmės teorija išreiškė pastangas sukurti pozityvią atsvarą plačiai paplitusioms neigiamoms pažiūroms į Prūsiją ir prūsus. Geresnių rezultatų graikiškoji kilmės teorija nedavė ir vėlesniais amžiais. Septynioliktajame šimtmetyje ji buvo sugriauta Hartknocho ir Pretorijaus. Tačiau šiedu autoriai pateikė ir aptarė kai kuriuos anksčiau nežinomus konkrečius lingvistinius gretinimus. Pisanski‘o liudijimai yra įdomūs tuo, kad rodo paskutinius šios teorijos sukeltus atgarsius. Sumanęs išplėtoti lingvistinius argumentus prieš graikiškąją prūsų kalbos kilmės teoriją, Pisanski padėjo jai galutinai išnykti.Reikšminiai žodžiai: Baltų paleokomparatyvizmas; Graikų kalba; Istoriografija; Kilmės teorija; Prūsai; Prūsų kalba; Renesansas; Baltic palaeocomparativism; Greek; Historiography; Old Prussian; Origin theory; Prussian; Renaissance.

ENThe Greek theory about the origin of Prussians could have been the most unusual theory that was applied to the Prussian language. However, it should not be a surprise because the cultural typology that is the base for the theory is well-known. In the Renaissance, a lot of nations derived theirselves from Greece, Rome or other antique cultures in order to enhance their origin. It is strange that in this case it was done by scientists of other nations instead of Prussians. A case of Jodocus Willich was distinctive because he considered himself as a Prussian, he imported and applied a fashion of hellenisation to his seeming mother tongue. However, at that time there was a very strong negative influence of Enea Silvio Piccolomini's attitude towards the Baltic area and especially Prussians in Western Europe. In general, the Greek theory of Prussians' origin was not successful. But it remained known in the East of Europe and, especially, in Prussia. Therefore, it may be considered that the theory was the expression of attempts to make a positive balance to the spread negative attitude towards Prussia and Prussians. The Greek theory of Prussians' origin did not show better results in later centuries, as well. In the 17th c., it was destroyed by Hartknoch and Pratorius. Those two authors presented and described some already known particular linguistic comparisons. Pisanski's statements were interesting because they reflected the last responses to the theory. Pisanski had an attempt to develop some linguistic arguments against the Greek theory of Prussians' origin and that was the factor which contributed to its disappearance.