Baltų kalbų sampratos įvairovė Conrado Gessnerio veikale "Mithridates" (1555)

LTConradas Gessneris (Conradus Gessnerus) savo pagrindiniame kalbiniame veikale „Mithridates...“ (Ciurichas, 1555) siekė pretenzingo tikslo – kuo išsamiau apibūdinti kaip galima daugiau kalbų. Siekdamas šio tikslo jis išvardijo visas žinomas pasaulio kalbas ir aptarė kiekvieną jų grupę, gausiai pateikdamas nuorodų. Teikdamas kalbų katalogą Gessneris tikėjosi panašiems darbams paskatinsiąs ir kitus mokslininkus. Jis naudojosi daugeliu kartais net labai prieštaringų šaltinių. Tai pagrįstai leido jį laikyti plačių pažiūrų mokslininku, tačiau negalima nutylėti, kad tas pažiūrų platumas daugeliu atvejų daro tam tikros dėstomų sampratų painiavos įspūdį. Tai matyti mažų mažiausiai baltų kalbų atveju. Nekyla jokių abejonių, kad tiek slavų, tiek baltų kalbos Gessnerio suprantamos kaip ilyriškos. Terminas „ilyrų kalba“ Gessnerio veikale vartojamas labai nesistemingai: paprastai taip vadinamos slavų ir baltų kalbos, tačiau kartais – tik slavų (arba sarmatų). Dėl Gessnerio veikale „besikertančių“ ir besimaišančių nuomonių įvairovės akivaizdu, kad negalima kalbėti apie kokią nors apibrėžtą jo paties baltų kalbų sampratą. Tenka pasitenkinti išvada, kad dažniausiai Gessneris atstovauja ir palaiko ilyriškąją sampratą, o terminu „ilyrų kalba“ vadina ir baltų kalbų grupę. Dar reikia pabrėžti, kad baltų kalbų sampratos atžvilgiu Gessneris palyginti su savo mokytoju Biblianderiu ir pasekėju Rocca yra svarbiausias asmuo. Dėl uolumo renkant informaciją jis toli pralenkė Biblianderį, kita vertus, Rocca gana dažnai jį perrašinėjo (ir iš dalies plagijavo).Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Conradas Gessneris; Ilyrai; Kalbų grupė; Lingvistinė istoriografija; Pasaulio kalbos; Renesansas; Slavų kalbos; Baltic languages; Conradus Gessnerus; Group of languages; Illyrians; Linguistic historiography; Renaissance; Slavonic languages; World languages.

ENConradus Gessnerus wanted to achieve an ambitious aim with his main linguistic work “Mithridates...” (Zurich, 1555) which was to describe as many languages and as comprehensively as it was possible. In order to achieve the aim, he enumerated all known languages of the world, described every group of languages and provided a lot of references. With his catalogue of languages, Gessnerus expected to encourage other scientists to make similar works. He used very many sources that sometimes were controversial. This allows him to be considered as an open-minded scientist, however, it is worth mentioning that sometimes the wideness of his mind makes an impression of a mess. At the minimum it is seen in the case of Baltic languages. There is no doubt that Gessnerus considered Baltic and Slavonic languages as illirian. The term “illirian language” is used unsystematicly in Gessnerus' work: usually the term refers to Baltic and Slavonic languages but sometimes it refers to Slavonic languages (or Sarmatian) only. Because of a variety of mixed and “intercrossing” attitudes in Gessnerus' work, becomes clear that it is impossible to talk about any determined concept of Baltic languages. The conclusion is that usually Gessnerus represents and supports the illirian concept and the term “illirian language” is used to call the group of Baltic languages as well. It is worth emphasizing that Gressnerus, in comparison to his teacher Bibliander and his follower Rocca, is the most important person when talking about the concept of Baltic languages. Because of his diligence when accumulating information, he was in advance of Bibliander, on the other hand, Rocca used to copy him (plagiarize).