Biblianderio (1548) šaltinis apie baltų kalbas

LTStraipsnyje atkreipiamas dėmesys į Renesanso laikams būdingą žinių perteikimo būdą Biblianderio pasakojime apie baltų kalbas veikale „De ratione communi omnium linguarum & litteraru commentarius“ (1548). Didžiąją dalį žinių apie baltų kalbas Biblianderis surašė į 30 eilučių 12-tame veikalo puslapyje. Pirmiausia išvardinamos baltų kalbos: lietuvių, prūsų, jotvingių, Livonijos (t. y. latvių); pagal tradicinę ano meto sampratą trūksta tiktai kuršių kalbos. Toliau jis trumpai pasakoja apie lietuvių, po to – apie prūsų kalbą ir apie kalbinę situaciją Žemaitijoje. Pabaigoje Biblianderis taip pat aptaria lenkų kalbos vaidmenį šiame kalbiniame areale. Biblianderio iš pat pradžių nurodytas šaltinis yra Miechoviečio veikalas „Tractatus de duabus Sarmatiis“ (1517). Atlikus lyginamąją tekstų analizę straipsnyje daroma išvada, kad Biblianderis nebuvo tik aklas savo šaltinio perrašinėtojas. Jis buvo aktyvus šaltinio naudotojas, nagrinėjamuoju atveju net bandęs jį taisyti. Išnagrinėtas pavyzdys atskleidžia, kad Biblianderis nesuvokė esminės Miechoviečio naujovės – linguagium quadripartitum sampratą; tai pat jis nebuvo tuo metu plačiai paplitusio požiūrio, esą baltų kalbos yra slaviškos, šalininkas. Visgi tai, kad Biblianderio darbe visa ištrauka yra paimta iš Miechoviečio, turėtų būti vertinama kaip dar vienas ja klasifikacijos modernumo įrodymas. Biblianderis pirmasis Vakarų Europoje pavartojo linguagium quadripartitum sąvoką. Ir šio fakto reikšmės neturėtų menkinti tai, kad jis nesuprato Miechoviečio baltų kalbų sampratos ir tekstu naudojosi tik kaip žinių apie šias kalbas šaltiniu.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Europos kalbos; Istoriografija; Kalbotyros istoriografija; Latvių kalba; Lenkų kalba; Prūsų kalba; Renesansas; Theodoras Biblianderis; Baltic languages; Historiography; Historiography of linguistics; Languages of Europe; Renaissance; The Latvian language; The Lithuanian language; The Old Prussian language; The Polish language; Theodor Bibliander.

ENThe article focuses on the Renaissance method of knowledge conveyance in Bibliander’s work about Baltic languages “De ratione communi omnium linguarum & litteraru commentarius” (1548). Bibliander conveyed the greatest share of knowledge about Baltic languages in 30 lines on the 12th page of his manuscript. First, he listed the following Baltic languages: Lithuanian, Prussian, Sudovian, Livonian (i.e. Latvian). The only language is missing is the Curonian language. Then, he briefly described the Lithuanian language, then – the Prussian language, and, finally, the linguistic situation in Samogitia. Finally, he discusses the role of the Polish language in this linguistic context. Bibliander’s source was Miechowa’s work “Tractatus de duabus Sarmatiis” (1517). Having performed a comparative research of the text, it is concluded that Bibliander was not a blind rewriter of his sources. He was an active user of the source and even tried to revise it. The analyses example reveals that Bibliander did not comprehend the key novelty introduced by Miechowa, i.e. the notion of linguagium quadripartitum. He also did not support the then popular opinion that Baltic languages are Slavic. However, the fact that Miechowa’s work was the source of his work should be evaluated as a proof of the modernity of the classification. Bibliander was the first in Western Europe to use the concept linguagium quadripartitum. And the significance of this fact should not be diminished by the fact that he did not understand Miechowa’s concept of Baltic languages and used the texts of the latter only as the source to convey knowledge about Baltic languages.