Baltų kalbų ilyriškosios kilmės teorija XVI amžiuje

LTStraipsnyje ilyriškąja kalbos samprata laikoma savita Renesanso teorija, aiškinanti ir interpretuojanti baltų kalbas, ypač siejant ją su Conrado Gessnerio ir Hieronymo Megiserio vardais. Gessneris tiesiog pasigavo ilyrų kalbos idėją ir išplėtojo ją kone iki lingvistinės teorijos (ją galima vadinti ilyriškąja baltų kalbų teorija). Joje baltų kalboms skiriama vieta visai šalia slavų kalbų. Deja, Gessneris neturėjo tikrų pasekėjų. Roccos ilyriškoji samprata mažai tesiskyrė nuo Gessnerio, o Megiseris, užuot sekęs Gessneriu, gerokai jį pralenkė. Megiserio ir Alstedo kalbų klasifikacijose slaviškoji teorija jau nesutinka su ilyriškąja. Atnaujintas dėmesys slaviškajai teorijai jų darbuose reiškė atsitraukimą nuo baltų kalbų kaip atskiros kalbų grupės sampratos, tokios sampratos, kurią sugebėjo suvokti Conradas Gessneris. Megiserio ir Alstedo atstovaujamos lingvistinės idėjos nesiskyrė nuo jau išdėstytųjų Eneos Silvio Piccolomini‘o – baltų kalbas jie taip pat 447tout court skyrė prie slavų kalbų šeimos. Visa tai rodo, kad ilyriškoji baltų kalbų teorija buvo sukurta ir įgavo tam tikrą prestižą Gessnerio ir Roccos veikaluose antroje XVI amžiaus pusėje, tačiau ji greitai buvo asimiliuota stipresnės slaviškosios teorijos (kaip matyti Megiserio ir Alstedo darbuose). Silpna ilyriškoji teorija gali būti laikoma ir neįprastu stiprios slaviškosios teorijos, kuri buvo kur kas populiaresnė XV amžiuje ir pirmoje XVI amžiaus pusėje, variantu. Vis dėlto ilyriškoji teorija atskleidžia iki šiol mažai ištirtą, bet jokiu būdu ne bereikšmį baltų kalbotyros istorijos puslapį.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Filoglotai; Ilyrai; Lingvistinė istoriografija; Renesansas; Slavų kalbos; Baltic languages; Historiography of linguistics; Illyrians; Linguistic historiography; Philoglots; Renaissance; Slavonic; Slavonic languages; The Baltic Languages.

ENThe illirian concept of the language is considered as a certain theory of the Renaissance when explaining and interpreting Baltic languages and, especially, when relating them to the names of Conrad Gessnerus and Hieronymus Megiser. Gessnerus had caught the idea of an illirian language and developed it almost to a linguistic theory (it may be called an illirian theory of Baltic languages). In the theory, Baltic languages take place next to Slavonic ones. Unfortunately, Gessnerus did not have real followers. Rocco's illirian concept was almost the same as Gessnerus' one; Megiser, instead of following Gessner, outrun him noticeably. In Megiser and Alsted's classification of languages, the Slavonic theory does not comply with the illirian one any more. In their works, the renewed attention to the Slavonic theory meant a turn away from Baltic languages as a concept of the separate group of languages, the concept that was perceived by Gressnerus. The linguistic ideas represented by Megiser and Alsted were not different from the already presented ideas of Piccolomini – they also attributed Baltic languages to the Slavonic group of languages. It indicates that the illirian theory of Baltic languages was created and assumed a certain prestige in the works of Gressnerus and Rocco in the second half of the 16th c., however, it was soon assimilated with a more powerful Slavonic theory (as it is noticed in the works of Megiser and Alsted). a weak illirian theory may be considered as an unusual variant of the Slavonic theory which was more popular in the 15th c. and in the first half of the 16th c. However, the illirian theory reveals a historical issue of the Baltic linguistics that remained almost unanalysed but cannot be considered as unimportant.