Latvijos konsulatas Vilniuje ir konsulo Felikso Donaso pranešimai 1939 m. rudenį

LTTarp dviejų pasaulinių karų kilusiame Lietuvos ir Lenkijos konflikte dėl Vilniaus Latvija nuo pat pradžių užėmė formalaus neutralumo poziciją, nes jai buvo svarbu, išlaikyti kiek įmanoma gerus santykius tiek su Lietuva, tiek ir su Lenkija. Realiai jau nuo 1920 metų, nepaisant formaliai skelbiamo neutralumo, reikštas Lenkijos įvykdyto Vilniaus užgrobimo aprobavimas. 1923 metais Vilniuje buvo įkurta Latvijos konsulinė atstovybė, kuriai vadovauti ėmėsi Feliksas Edgaras Janis Donas (Donass), ėjęs šias pareigas 17 metų, iki pat Baltijos valstybių nepriklausomybės žlugimo. 1925 metų spalį Latvijos konsulinė atstovybė buvo pertvarkyta į garbės konsulatą, bet faktiškai tai buvo konsulatas, kurio darbuotojai su konsulu priešakyje buvo profesionalūs diplomatai, tarnaujantys Latvijos užsienio reikalų ministerijoje. Todėl F. Donas, kuris nuo konsulato darbo pradžios buvo perkeltas į Vilnių kaip profesionalus diplomatas, formaliai buvo laikomas garbės konsulu. Keliolika metų konsulatas Vilniuje sėkmingai veikė tvyrant komplikuotai Lenkijos valdžios santykių su vietine lietuvių visuomene situacijai. 1940 metų birželį Sovietų Sąjunga likvidavo Baltijos valstybių nepriklausomybę visiškai jas okupuodama. 1940 metų rugpjūtį Latvijos konsulatas Vilniuje buvo uždarytas, o F. Donas tų pačių metų spalį buvo atleistas iš darbo. Skelbiami F. Donaso pranešimai iš Vilniaus Latvijos konsulo akimis parodo komplikuotus įvykius miste Antrojo pasaulinio karo pradžioje, sovietų okupaciją ir Lietuvos kariuomenės įžengimą 1939 metų rudenį.Reikšminiai žodžiai: 1939 m; Feliksas Edgaras Janis Donasas; Konsulas Feliksas Donasas; Latvijos konsulatas Vilniuje; Lietuvos-Lenkijos konfliktas tarpukariu; Neutralumas; Pranešimai; Vilniaus klausimas; 1939; Consul Feliksas Donasas; Consulate of Latvia in Vilnius; Edgar Felix Janis Donass; Latvian Consulate in Vilnius; Neutrality; Question of Vilnius; Reports; The Lithuanian-Polish conflict during the interwar period.

ENDuring the conflict between Lithuanian and Poland about Vilnius that took place between to world wars, from the very beginning Latvia took a formal, neutral position because it was interested to maintain good relationship with both countries: Lithuanian and Poland. Actually, since 1920, despite the formal neutral positions, the Poland's approval of Vilnius occupation was expressed. In 1923, a consular representation agency of Latvia was established in Vilnius, it was managed by Feliks Edgar Janis Donass who served for 17 years until the failure of the Baltic states independence. In October 1925, the consular representation agency of Latvia was reorganised into an honorary consulate, but, in fact, it was a consulate which employees with a consul ahead were professional diplomats who served for the Ministry of Foreign Affairs of Latvia. Therefore, Donass, who was transferred to Vilnius as a professional diplomat from the establishment of the consulate, was formally treated as an honorary consul. The consulate had successfully functioned in Vilnius for a dozen of years in the existence of a complicated situation between the Polish government and the local Lithuanian society. In June 1940, the independence of the Baltic States was liquidated by the Soviet Union that had completely occupied them. In August 1940, the Latvian Consulate was closed in Vilnius and Donass was fired in October of the same year. The published Donass', as a Latvian consul, reports from Vilnius show a complicated situation in the town at the beginning of the World War II, the Soviet occupation and the entry of Lithuanian army in the autumn of 1939.