Migracijos procesų poveikis Vilniaus miesto gyventojų etniniams demografiniams pokyčiams 1944-1959 metais

LTRemiantis istoriografija ir archyvine medžiaga straipsnyje analizuojami etniniai–demografiniai pokyčiai, kuriuos sąlygojo migracijos procesai Vilniuje 1944-1959 m. Ypač didelius pokyčius nulėmė pirmųjų pokario metų Vilniaus gyventojų lenkų išvykimas į Lenkiją, kai miestą paliko maždaug 85 proc. gyventojų. Juos pakeitė atvykėliai iš kitų sovietinių respublikų ir Lietuvos kaimo vietovių. Vilniaus miesto gyventojų skaičių ir etninę sudėtį stipriai veikė Vilniaus kaip respublikos sostinės statusas bei ekonominiai–socialiniai veiksniai (pramonės plėtra ir kolektyvizacijos procesai kaimuose). Nagrinėjamu laikotarpiu miesto gyventojų demografinėje raidoje galima išskirti tokius etapus: 1945-1948 m. – pagrindinis miesto gyventojų papildymo šaltinis buvo imigrantai iš SSSR; 1949-1959 m. – gyventojų skaičiaus didėjimo rezultatas – vidinė migracija iš kaimo vietovių į sostinę. Straipsnyje pateikta medžiaga leidžia padaryti tam tikras išvadas: Vilniaus miesto etninius-demografinius pokyčius nagrinėjamu laikotarpiu daugiausia lėmė įvairių krypčių migraciniai procesai. Dėl jų mieste pakito pagrindinių etninių grupių santykis: vienų etninių grupių atstovų sumažėjo, o kitų – gerokai išaugo (rusų, lietuvių). Migracinės sutartys tarp SSSR (ir LSSR) ir Lenkijos lėmė radikalią Vilniaus miesto gyventojų skaičiaus ir etninės sudėties kaitą.Ypač didelius pokyčius nulėmė pirmųjų pokario metų Vilniaus gyventojų lenkų išvykimas į Lenkiją. Tuo metu į Lenkiją išvyko maždaug 85 proc. miesto gyventojų, kuriuos pakeitė daugiau kaip 100 tūkst. naujų atvykėlių. Tarp jų dominavo rusakalbiai asmenys iš kitų sovietinių respublikų (ypač Rusijos ir Baltarusijos). Tačiau dėl tikslių duomenų trūkumo neįmanoma nustatyti etninės atvykėlių sudėties. Imigracijos iš kitų sovietinių respublikų į Vilnių procesas nagrinėjamu laikotarpiu buvo nenutrūkstamas ir ypač intensyvus 1945-1948 m. Turima medžiaga leidžia teigti, kad respublikos vadovybė bandė riboti imigracinį procesą, tačiau nesėkmingai. SSSR mastu vykdyta darbo jėgos migracija dėl ekonominių–socialinių veiksnių Vilniuje galėjo būti skatinama. Tačiau dėl lietuviams būdingų savybių (sėslumo ir kt.) organizuotas darbo jėgos telkimas Lietuvoje buvo mažesnis, negu planuota. Tarp darbo migrantų iš Vilniaus dominavo slavų tautybės asmenys, tarp kurių daugiausia buvo rusų. Vilniaus miesto gyventojų skaičių ir etninę sudėtį stipriai veikė Vilniaus kaip respublikos sostinės statusas: čia įsikūrė įvairios įstaigos, pradėjusios veikti ar rekonstruotos didelės gamyklos pritraukė daug darbo jėgos ne tik iš respublikos, bet ir kitų SSSR regionų. Respublikoje prasidėjęs masinės kolektyvizacijos procesas paskatino kaimų gyventojų migraciją į Vilnių (ir kitus miestus) bei sustiprino lietuvių padėtį jame. [...]. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Demografija; Etninė gyventojų sudėtis; Gyventojai; Migracija; Sovietų valdžia; Vilnius; Demography; Etnic composition of the population; Migration; Population; Soviet rule; Vilnius.

ENOn the grounds of historiographic and archival materials the article analyses ethnic-demographic changes caused by migration processes in Vilnius in 1944-1959. The most radical changes were predetermined by the migration of Vilnius Poles to Poland in the post-war years when nearly 85 percent of the Polish residents left the city. At the same time new residents came to live in Vilnius from other Soviet republics and rural districts of Lithuania. Such processes were greatly affected by the change in Vilnius status (it became the capital of the Soviet Socialist Republic of Lithuania) and economic-social factors (industry expansion and collectivization of farms in Lithuania). The following stages can be distinguished in the demographic development of Vilnius: 1945-1948 the main source of repopulation of the city was immigrants from other republics of the USSR; 1949-1959 the population of Vilnius was growing due to internal migration of residents from rural areas who were settling in the capital. The article leads to certain conclusions: to a large extent the ethnic-demographic changes of Vilnius city in the given period were conditioned by migration processes of various directions. They were the reason why the ratio of the main ethnic groups of the city altered: some ethnic groups decimated, while others substantially increased (Russian and Lithuanian). Migration treaties between the USSR (and LSSR) and Poland were behind the radical change in the number and make-up of Vilnius population.Particularly large-scale changes were caused by leaving of the Polish of Vilnius to Poland in the first years after the war. Then nearly 85 percent of the city residents left for Poland and were replaced by over 100 thousand newcomers. Russian-speakers from other Soviet republics dominated in the latter group (especially from Russia and Belarus). However, due to lack of accurate data, the ethnic composition of newcomers cannot be identified. The process of immigration to Vilnius from other Soviet republics in the given period was continuous and particularly intensive in 1945-1948. The available materials allow us to claim that the leadership of the republic attempted to curb the immigration process, yet unsuccessfully. The labor force migration conducted in the whole USSR could have been fostered in Vilnius due to economic-social factors. However, because of the traits characteristic to Lithuanians (low-mobility etc.) the organized massing of the labor force in Lithuania was less extensive than intended. The Slavic-origin people, mostly Russian, dominated among work migrants from Vilnius. The number and ethnic make-up of Vilnius population was strongly influenced by the status of Vilnius as the capital of the republic: various institutions were established and large plants (new and reconstructed) attracted great numbers of the labor force both from the republic and other regions of the USSR. The mass collectivization process in the country prompted rural residents to move to Vilnius (and other cities) as well as enhanced the position of Lithuanians in it. […]. [text from author]