Living standards in municipalities with low urbanization level : residents' income and purchasing power

LT[...] Tyrimo tikslas – analizuoti žemo urbanizacijos lygio savivaldybių gyventojų pajamų struktūros bei dydžio skirtumus, įvertinant jų perkamąją galią. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis žemo urbanizacijos lygio 2008 m. savivaldybėse sudarė 71,0 – 97,2 % šalies darbo užmokesčio vidurkio. Žemiausi darbo užmokesčiai tose savivaldybėse, kurių ekonominėse veiklose svarbią reikšmę užima žemės ūkis, o kitų veiklos rūšių įvairovė nedidelė, negausus įmonių skaičius, mažą pridėtinę vertę kurianti gamyba, nenašūs dirvožemiai. Mėnesinis bruto darbo užmokestis 2000 – 2008 m. sparčiausiai augo tose žemo urbanizacijos lygios savivaldybėse, kuriose jis yra aukščiausias. Visose žemo urbanizacijos lygio savivaldybėse vidutinis valandinis darbo užmokestis 2008 m. buvo mažesnis už šalies vidurkį (nuo 8,07 Lt/val iki 11,54 Lt/val.). Beveik du trečdalius sudarė savivaldybės, kuriose vidutinis valandinis darbo užmokestis nesiekė 9,00 Lt/val. Pats žemiausiais valandinis darbo užmokestis yra ekonomiškai silpnesnėse daugiausiai pasienio savivaldybėse (Zarasų r., Kalvarijos, Šilalės r., Vilkaviškio r.). Didžiųjų miestų artumas turi įtakos santykinai didesniam valandiniam darbo užmokesčiui, nes greta jų esančiose savivaldybėse yra sukuriama daugiau darbo vietų, įvairesnė ekonominė veikla (Vilniaus, Klaipėdos rajonai). Žemo urbanizacijos lygio savivaldybėse, kuriose yra didžiausia socialinių pašalpų gavėjų dalis, socialinių pašalpų dydis daugiau kaip du kartus viršija šalies vidurkį, o Kelmės r. ir Joniškio r. – daugiau nei tris kartus.Nedarbo lygio augimas turi didelės įtakos socialinės pašalpos didėjimui, tarp nedarbo lygio ir socialinės pašalpos dydžio buvo vidutinė teigiama koreliacija. Būtų dėsninga, kad mažėjant darbo užmokesčio dydžiui, vidutinės socialinės pašalpos dydis savivaldybėse atitinkamai didėtų. Tačiau taip nėra. 2008 m. nustatyta silpna neigiama priklausomybė tarp vidutinės socialinės pašalpos dydžio ir vidutinio bruto darbo užmokesčio (R — -0,38). Nuo 2003 m. vidutinės senatvės pensijos dydis išaugo 2,26 karto. Iš visų žemo urbanizacijos lygio savivaldybių 2008 m. tik Pasvalio r. savivaldybėje senatvės pensija buvo aukštesnė už vidutinę šalies senatvės pensiją (0,6 %). Tose savivaldybėse, kur veikia ar anksčiau veikė didesnės pramonės įmonės ar žemės ūkis dėl dirvožemių aukštesnio našumo yra svarbi ekonominė veikla, vidutinis senatvės pensijų dydis yra santykinai aukštesnis. Įvertinus vartotojų kainų skirtumus žemo urbanizacijos lygio savivaldybėse, vienos iš „brangiausių" yra Varėnos r. ir Kėdainių r. savivaldybės, o viena „pigiausių" – Ignalinos r. savivaldybė. Vienais žemiausių perkamąją galią (įvertintą pagal darbo užmokesčio dydį), turi Kelmės r. savivaldybės gyventojai, o vienais aukščiausių- Kėdainių ir Ignalinos r. savivaldybių gyventojai. Pagal vidutinį senatvės pensijos dydį įvertinant perkamąją galią, aiški savivaldybė lyderė neišryškėja. Dėl statistinių duomenų trūkumo tyrimas atskleidžia tik dalį gyventojų perkamosios galios teritorinių aspektų. Detalesnei analizei reikia atlikti specialius kainų tyrimus visose savivaldybėse, Toks tyrimas leistų pamatyti visą gyventojų perkamosios galios vaizdą Lietuvoje ir išryškinti teritorinius skirtumus tarp savivaldybių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo užmokestis; Darbo užmokestis, senatvės pensijos,; Gyvenimo lygis; Perkamoji galia; Senatvės pensijos; Socialinės pašalpos; Socialinės pašalpos, gyvenimo lygis, žemo urbanizacijos lygio savivaldybės, perkamoji galia; Žemo urbanizacijos lygio savivaldybės; Allowances; Living standards; Municipalities of low urbanization level; Old age pensions,; Purchasing power; Wage; Wage, old age pensions, social allowances, living standards, municipalities of low urbanization level, purchasing power.

ENThis article analyses residents' income and purchasing power in municipalities with low urbanization level. Residents' income is one of the most important determinants of living standards. Lithuania has 36 municipalities, where people living in rural areas account for more than half the local population. In many of these municipalities the agriculture takes very important place as economic activity. The paper analyses the differences of wage, old age pensions and sočiai allowances between municipalities of low level of urbanization. Also there is a different set of consumer prices and purchasing power differences among municipalities. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology