Baltų kalbos ir kultūros Renesanso laikais : menami prūsizmai Piero Francesco Giambullari'o "Europos istorijoje" (1566)

LTŠioje publikacijoje bus nagrinėjamas iki šiol mokslinėje literatūroje netyrinėtas atvejis – pirmasis Prūsijos aprašymas italų kalba, apimantis ir vadinamąjį Biottero, tiksliau Prūsijos karaliaus Videvučio, mitą. Jį savo veikale pateikė florentietis humanistas Pieras Francesco Giambullari savo veikale „Europos istorijos“ (Venecija, 1566). Ketvirtojoje veikalo knygoje yra nemažai žinių apie Prūsiją. Vis dėlto Giambullari‘o Prūsijos aprašymas neišsiskiria nei originalumu, nei įdomiais faktais, kuriais florentiečio tekstas skirtųsi nuo šaltinių. Tačiau svarbu tai, kad Prūsijos aprašymas yra „Europos istorijoje“, tokiam gausiam skaitytojų būriui skirtame veikale. Be to, kalbininko dėmesio negali nepatraukti kai kurios prūsiškomis laikomos formos, būtent zoonimas „maclin“ ir apeliatyvas „Biottero“. Vis dėlto detalesnis tyrimas verčia suabejoti šių neva prūsizmų prūsiška kilme. Nei vieno, nei kito žodžio aiškinimas baltų kalbų duomenimis neturi pagrindo. Paaiškėja, kad menami prūsizmai (visų pirma garsusis „Biottero“ mitas), kuriuos pradedant Erasmu Stella vartojo ir daugelis kitų Renesanso autorių (išskyrus Kojalavičių), iki pat P. F. Giambullari‘o itališko Prūsijos aprašymo, nėra niekas kita, kaip tik naujadarai, o ne prūsiškos kilmės žodžiai. Juos pirmą kartą pavartojo Stella, siekdamas parodyti, kad Prūsija – nuo senų senovės germaniškas kraštas, arba norėdamas pagrįsti svarbiausius politinius savo raštų siekius.Reikšminiai žodžiai: "Europos istorija"; Apeliatyvas; Asmenvardis; Baltų kalbos; Hapax legomenon; Kontaminacija; Naujadaras; P. F. Giambullaris; Prūsija; Prūsų kalba; Toponimas; Vokiečiai; Vokiečių kalba; Žodžio reikšmė; Appellative; Baltic languages; Contamination; German; Germans; Hapax legomen; Meaning; Neologism; Old Prussian; P. F Giambullari, "Istoria d'Europa"; Personal name; Prussia; Prussian language; Toponym.

ENThe publication analyses a case that has never been analysed in scientific literature; it is the first description of Prussia in Italian which contains the so-called myth of Bioterro, to be precise, Prussian king Widewuto. It was described in “Europos istorijos” [European Stories] (Venice, 1556) written by Pier Francesco Giambullari, a humanist from Florence. The fourth part of the book contains quite a lot of information about Prussia. However, Giambullari's description about Prussia is not considered to be original or containing interesting facts that would distinguish his text from sources. What is important that the description of Prussia was in the book “Europos istorijos” which was intended for a lot of readers. Moreover, the attention of linguists is paid to some forms that are considered to be Prussian, ex.: an animal name “maclin” and an appellative “Bioterro”. However, a detailed analysis makes the Prussian origin doubtful. According to the data of the Baltic languages, the origin of the words has no reasonable basis. It emerged that the apparent Prussian words (first of all, the famous “Bioterro” myth) that were used by Erasmu Stella and many other authors of the Renaissance (except for Kojalavičius) until Giambullari's Italian description of Prussia is nothing more than the newly built words. For the first time they were used by Stella who wanted either to show that Prussia was a Germanic country for centuries or to justify the most important political aims of writings.