LTStraipsnyje nagrinėjamas vienas iš daugelio dar neaiškių Elbingo žodynėlio žodžių: E 708, vokiečių : prūsų . Siekiama pateikti naują etimologiją, kuri atitiktų prūsišką formą. Vienintelis Nesselmannas manė, kad prūsų E 708 nurodo konkrečią paukščių rūšį. Visi kiti mokslininkai (išskyrus Nesselmanną) iš esmės sutaria dėl onomatopėja paremtos žodžio kilmės, kuri remiasi tikro, o ne pasakų paukščio skleidžiamu garsu. Prūsų E 708 /*aub-/ palyginus su baltų kalbų formomis, matyti sprogstamųjų lūpinių dusliųjų ir skardžiųjų priebalsių kaita, lietuvių ūbti 'šaukti, ūkti (apie pelėdą, apuoką)', ūbauti 'ūkauti, ūkčioti, šūkauti (apie pelėdą, vėją)'. Šios formos semantika nebuvo tikinamai paaiškinta, nes trūksta argumentų, įrodančių tokio paukščio realumą. Aiškėja, kad rengiant Elbingo žodynėlį vok. galėjo turėti tik mitinę reikšmę. Baubis, jaučių ir karvių globėjas, vaizduojamas kaip jautis ar paukštis, skleidžiantis į jaučio baubimą panašų garsą, pirmąkart paminėtas Danieliaus Kleino giesmyno pratarmėje (1666); Matas Pretorijus net aprašė jo kultą (XVII a. pabaigoje). Liaudies vaizduotėje Baubis siejamas su realiu paukščiu Didžiuoju baubliu (Botaurus stellaris), kitaip dar vadinamu 'rėkliu'. Siūloma nauja E 708 = prūsų teonimas *(B)aubis etimologija. Tikėtina, kad prūsų kalbos forma lūpinį sprogstamąjį žodžio pradžios priebalsį prarado dėl klaidingos Elbingo žodynėlio vertėjo interpretacijos. Jei ši hipotezė būtų priimta, ji atitiktų lietuvių teonimą Baubis, kuris siejasi su lietuvių baubti 'leisti tam tikrą garsą'.Reikšminiai žodžiai: Elbingo žodynėlis; Etimologija; Paleografinė analizė; Prūsų kalba; Teonimas; Žodžių kilmė; Elbing's dictionary; Elbings dictionary; Etymology; Old Prussian; Paleograpgic analysis; Prussian language; The Prussian language; Theonym; Word origin.
ENThe paper investigates one of many still unclear words from Elbing Vocabulary: E 708, German : Prussian . It aims to present new etymology which would correspond to the Prussian form. Nesselmann was the only who thought that Prussian E 708 indicates a specific species of birds. All other researchers basically agree on the etymology based on onomatopoeia which refers to the sound made by a real, not a fairy-tale bird. Prussian E 708 /*aub-/ is compared to Baltic forms and the shift of plosive labial surds and mediae is observed, cf. Lithuanian ūbti [hoot] (about an owl), ūbauti [screech, whoop, hoot] (about an owl, wind). The semantics of this form was not adequately explained due to the lack of arguments proving the reality of such a bird. When preparing Elbing Vocabulary the German word could only have a mythical meaning. Baubis, a household god of oxen and cows, depicted as an ox or a bird who makes a sound resembling ox’s moo, was for the first time mentioned in the preface of the hymnal of Daniel Klein (1666); Matthäus Prätorius even described his cult (at the end of the 17th c.). In folk vision, Baubis is related to a real bird – the Great Bittern (Botaurus stellaris), also called rėklys. The paper proposes a new etymology of E 708 = Prussian theonym *(B)aubis. The Prussian form is likely to have dropped the word onset labial plosive due to interpretation of the translator of Elbing Vocabulary. If this hypothesis is accepted, it will correspond to the Lithuanian theonym Baubis which is related to Lithuanian baubti [make a certain sound].
