Drogi kształtowania pamięci historycznej rodów magnackich Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI wieku - początkach XVII wieku

LT„Istorinės atminties“ koncepcija šiuolaikinėje istoriografijoje atsirado pirmiausia sąryšyje su industrinio laikotarpio visuomene. Straipsnio autorės daro prielaidą, kad pagrįsta kalbėti apie istorinės atminties užuomazgas senaisiais laikais, šiuo atveju ankstyvoje modernioje Lenkijos-Lietuvos valstybės visuomenėje. Ne atsitiktinumas, kad vietinių kronikų rašymo ir istorinės literatūros pasirodymo pikas teko XV amžiaus pabaigai ir XVI amžiui. Tyrėjos mėgina atsakyti į klausimą, kaip analizuoti šį fenomeną, remdamosi išlikusių šaltinių medžiaga (rašytine ir ikonografine, materialinės kultūros reliktais). Įvertindamos kilmingųjų ir magnatų socialinį bei kultūrinį dominavimą tais laikais, jos aprašo socialinės atminties formavimosi mechanizmus ir sąmoningą istorinę strategiją dviejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės magnatų giminių, besiskiriančių etnine kilme ir religija: Goštautų (Gasztoldowie) – lietuvių katalikų ir Olelkaičių-Sluckių (Olelkowiecze-Sluccy) – rusėnų ortodoksų, vėliau katalikų. Autorės atkreipia dėmesį, kad abi giminės vykdė gerai organizuotą kampaniją sukurti giminės mitologiją ir atminties strategiją. Ji buvo įgyvendinta keliomis praktikomis: statant memorialinius monumentus (katalikų ir ortodoksų bažnyčias, pilis, antkapius) ir sudarant šaltinių bazę, „išrandant tradiciją“. Giminių vykdytų praktikų palyginimas atskleidžia istorinės atminties kūrimo mechanizmą. Straipsnyje apibūdinamas skirtumas tarp „naujų“ giminių, kurios turėjo ginti savo teisę priklausyti elitui, ir Olelkaičių-Sluckių giminės, kurių priklausymas elitui buvo paremtas liturgine atmintimi.Reikšminiai žodžiai: Didikai ir magnatai; Goštautai; Istorinė atmintis; Katalikų bažnyčia; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL) magnatų šeimos; Sluckiai; Stačiatikių bažnyčia; Catholic Church; Family of the Gastolds; Family of the Slutskys; Historical memory; Magnate families of the GDL; Nobility; Orthodox Church.

ENFirst of all, a concept “historic memory” appeared in nowadays historiography in relation to the society of the industrial period. The authors of the article makes an assumption that it is reasonably to talk about the rudiments of the historic memory in the old times, in this case, in an early modern society of the Polish–Lithuanian Commonwealth. It is not a coincidence that the peak of local chronicles and the appearance of historic literature were reached at the end of the 15th c.–16th c. With regard to the material of remained sources (written and iconographic, relics of material culture), the researchers try to explain how to analyse such phenomenon. They evaluated social and cultural dominance of noblemen and lords at that time and described the formation mechanisms of social memory and a conscious historic strategy of two families of lords of the Grand Duchy of Lithuania who were different in their ethnic origin and religion: Gasztoldowie who were Lithuanian Catholics and Olelkowiecze-Sluccy who were Ruthenian Orthodox and later Catholics. The authors pay attention to that both families exercised a well-organised company in order to create the family's mythology and the strategy of the memory. It was implemented using a few practices: building memorial monuments (Catholic and Orthodox churches, castles and monuments) and making a base of sources by “inventing traditions”. A comparison of practices used by families reveals the creation mechanism of historic mind. The article describes a difference between a “new” family which had to protect their right to belong to elite and the family of Olelkowiecze-Sluccy whose belonging to the elite was based on liturgical mind.

• Уподобляясь монархам: символика магнатских резиденций в Великом княжестве Литовском в конце XV - середине XVII в / H.A. Волков. Вызов времени: становление централизованных государств на Востоке и Западе Европы в конце XV - XVII в. / ответственные редакторы: И.Н. Берговская, В.Д. Назаров, П.Ю. Уваров. Москва: Институт всеобщей истории РАН, 2019. P. 94-101.
• Успрыняцце мінулага у XVI стагоддзі: гісторыя ВКЛ як гісторыя роду / Яўген Глінскі. Міжнародны кангрэс даследчыкаў Беларусі : працоўныя матэрыялы. T. 1 (2012). Kaunas: Vytautas Magnus University Press, 2011. P. 25-29.