Baltų kultūros ištakos II

LTBaltų kultūros ištakos slypi vėlyvojo paleolito laikotarpyje ir yra glaudžiai susijusios su Rytų Baltijos regione gyvenusių bendruomenių istorija. Šioje knygoje, remiantis archeologinių, genetinių ir lingvistinių tyrimų rezultatais, yra analizuojama poledynmečio laikotarpio bendruomenių materialinė ir dvasinė kultūra, jų tikėtinas genetinis vystymasis ir lingvistinės ypatybės. Daugelio archeologų manymu, Rytų Pabaltijo kultūros formavimosi pradžia yra susijusi su rutulinių amforų ir virvelinės keramikos kultūrų, pasirodžiusių III tūkstm. pr. Kr., populiacija. Šiuolaikinė indoeuropietiškoji baltų kilmės teorija grindžiama tuo, kad baltų susidarymas buvo nulemtas Vidurio ir Šiaurės vidurio Europoje duobinei kultūrai susiliejus su piltuvėlinių taurių kultūros žmonėmis, atsiradusios indoeuropietiškos kultūrinės bangos, kuri užliejo vietines neolito kultūras. Ankstyvojoje priešistorėje (ypatingai IV tūkstm. pr. Kr. pabaigoje – II tūkstm. pr. Kr. pradžioje) vykę etnokultūriniai, ūkiniai ir socialiniai procesai, dėka per pastaruosius du dešimtmečius sukauptos archeologinės medžiagos Rytų Pabaltijyje, yra pamatomi kitu žvilgsniu. Rutulinių amforų ir VK kultūrų bendruomeniniai santykiai (jų nustatymas) su vietinėmis Nemuno, Narvos, Pamarių ir šukinės-duobelinės keramikos kultūrų bendruomenėmis yra vienas pagrindinių uždavinių, keliamų šiame tyrime. Monografiją sudaro penki skyriai, pateikiamos asmenvardžių, vietovardžių, vandenvardžių, etnonimų ir kultūrų rodyklės.Reikšminiai žodžiai: Ankstyvasis bronzos amžius; Baltai; DNR haplogrupės; Etnogenėzė; Gamybinis ūkis; Indoeuropiečiai; Miško neolito bendruomenės; Narvos kultūra; Nemuno kultūra; Pamarių kultūra; Prabaltai; Rutulinių amforų kultūra; Rytų Baltijos regionas; Virvelinės keramikos kultūra; Vėlyvasis neolitas; Vėlyvasis paleolitas-vidurinis neolitas; Šukinės-duobelinės keramikos kultūra; Balts; Bay Coast culture; Cord Ware culture; DNA haplogroups; Early Bronze Age; Eastern Baltic Region; Ethnogenesis; Forest Neolithic communities; Globular Amphora culture; Indo-Europeans; Indoeuropeans; Late Neolithic Period; Late Paleolithic-Middle Neolithic Period; Narva culture; Neman culture; Pit-Comb Ware culture; Pra-Balts; Productive economy.

ENThe Baltic culture begun in the period of late paleolith and was closely related to the history of the communities that lived in the East Baltic region. According to the results of archaeological, genetic and linguistic researches, the book analyses the material and spiritual culture and its predicted genetic development and linguistic characteristics during the post-glacial period. According to the majority of archaeologists, the beginning of the formation of the East Baltic culture is related to the population of globular amphorae and corded ware culture that appeared in the 3rd c. BC. The modern theory of the Indo-European Baltic origin is based on the fact that the appearance of Balts was influenced by a merge of the pit culture in the Middle and North Middle Europe with the people of the funnel cup cultures; it was a wave of the Indo-European culture that spread into the local neolithic cultures. The ethnocultural, economic and social processes that took place at the early prehistory (especially, at the end of the 4 c. BC - beginning of the 2nd c. BC) are seen in a different light because of the accumulated archaeological material from the East Baltic region during the pats two decades. One of the most important aims of the research is the determination of the relationship between the globular amphorae and corded ware communities and the local communities of Nemunas, Nartava, Pamarys and the pit-comb ware culture. The study consists of five chapters and indexes of personal names, place names, water names, ethnonyms and cultures.