Soviet Lithuanians, amber and the "New Balts” : historical narratives of national and regional identities in Lithuanian museums, 1940–2009

LTStraipsnyje nagrinėjami tautinio ir regioninio tapatumo konstravimo ypatumai Lietuvos muziejuose sovietiniu ir postsovietiniu laikotarpiu. Pasitelktas dviejų muziejų – Istorijos ir etnografijos muziejaus bei Gintaro muziejaus – atvejų tyrimas.Paradoksalu, tačiau nors modernaus lietuvių etninio tapatumo formavimasis prasidėjo XIX a. pabaigoje, jo institucinė ir kultūrinė raiška galutinai susiformavo tik sovietinio režimo metu. Prie to savitai prisidėjo ir Sovietų Sąjungoje sukurta centralizuota tarybinių respublikų muziejų sistema, tam tikru mastu leidusi artikuliuoti apolitišką etniškumą, kuris buvo apribotas kalbos bei liaudies kultūros sfera, ir nebuvo laikomas pavojingu sovietinei ideologijai.Lietuvos muziejai sovietiniu laikotarpiu pasirinko skirtingus etninio tapatumo konstravimo naratyvus.Gintaro muziejus sujungė gamtos istoriją su istoriografija ir literatūriniu diskursu. Buvo konstruojama idėja, kad tarybiniai lietuviai yra įsivaizduojamų senųjų baltų palikuonys. Šis naratyvas grįstas idėja, kad Lietuva yra Baltijos šalis geografiniu, lingvistiniu ir ikikrikščioniškos religijos pagrindu. Gintaras traktuotas svarbia baltų genčių, o vėliau ir Lietuvos ir lietuvių kultūros dalimi. Istorijos etnografijos muziejus (dėl istorijos studijas suvaržančios sovietinės ideologijos) susidūrė su didesniais sunkumais konstruojant regioninį lietuvių identitetą. Lietuvą sieti su Šiaurės šalių dimensija vengta. Išimtį sudarė negatyvūs istoriniai faktai (pvz., Šiaurės karas), kurie turėjo nukreipti dėmesį nuo šimtmečius trukusių karinių konfliktų tarp Lietuvos ir Rusijos minėjimo.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Baltiškasis identitetas, Lietuva, gintaras, nacionaliniai muziejai, sovietmečio materialinė kultūra; Gintaras; Muziejai; Sovietmetis; Tautinė savimonė; Amber; Baltic identity; Baltic identity, Lithuania, amber, national museums, Soviet material culture; Lithuania; Museums; National consciousness; Soviet times.

ENThe article analyses the features of creating national and regional identities in Lithuanian museums during the Soviet and post-Soviet period. A research on two museums, the Museum of History and Ethnography and the Amber Museum, were used. It is paradoxical but although a modern formation of the Lithuanian ethnic identity was started only at the end of the 19th c., its institutional and cultural expression was formed only during the Soviet regime. A centralised system of the Soviet states created in the Soviet Union contributed to it in a way. At a certain extent it allowed the articulation of apolitic ethnicity which was limited by the spheres of the language and folk culture which was not treated as hazardous to the Soviet ideology. At the Soviet period, Lithuanian museums chose different narratives of the formation of ethnic identity. The Amber Museum integrated the history of nature, historiography and a literary discourse. An idea that the Soviet Lithuanians were the offspring of the imaginary old Balts was formed. This narrative was based on an idea that Lithuania is a Baltic state on the geographic, linguistic and pre-Christian religion base. Amber was treated an important part of Baltic tribes and later of the culture of Lithuanians and Lithuania. The Museum of Ethnography (because of the Soviet ideology which limited historical studies) had more difficulties while forming the regional identity of Lithuanians. It was avoided to relate Lithuania with a dimension of Northern states. An exception was made to negative historical factors (ex.: Great Northern War) which had to turn attention from the commemoration of century-long military conflicts between Lithuania and Russia.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History