"Sunrise" and "sunset" of Lithuanian agencies

LTAgentūrų, t.y. pusiau autonominių organizacijų, veikiančių glaudžiai bendradarbiaujant su vyriausybe, steigimas yra ilgalaikė tarptautinė tendencija. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, priėmimo į Europos Sąjungą (ES) procesas paskatino spartų agentūrų ir kitų viešojo sektoriaus organizacijų skaičiaus didėjimą. Remiantis transformaciniu požiūriu, naująja viešąja vadyba (NVV) ir vėlesniais modeliais, straipsnyje analizuojamas Lietuvos agentūrų ir kitų viešojo sektoriaus organizacijų paplitimas, autonomija, valdymas ir inovatyvus elgesys 1990–2010 m. laikotarpiu. 1990–2004 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo įsteigta daug naujų organizacijų, kurių funkcija buvo diegti naujas arba reorganizuotas demokratinės valstybės, rinkos ekonomikos ir ES valstybės narės funkcijas. Lietuvos agentūrų kūrimo dinamiką įtakojo naujų teisinių ir sektoriaus politikos sprendimų priėmimas. Ekonominė krizė ir dešiniosios krypties vyriausybės paskyrimas iškėlė poreikį reformuoti fragmentišką ir nepakankamą Lietuvos viešojo administravimo struktūrą. Buvo taikytos plačios viešojo valdymo reformos, kurios vedė prie smarkaus agentūrų sumažinimo jas absorbuojant ir jungiant. Šie reiškiniai rodo, kad Lietuvos agentūros nuo 2008 m. žengia į normalią būklę. Lietuvai įstojus į ES, jos organizacinės reformos tapo labiau panašios į vykstančias Vakarų demokratinėse šalyse. Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijos yra gana skirtingos savo organizacine autonomija ir valdymu. Analizė taip pat rodo, kad autonomijos ir valdymo lygis nedaro įtakos inovatyvių valdymo technikų diegimui.Reikšminiai žodžiai: Agencifikacija Lietuvoje; Inovacijos; Instituciniai tinklai; Institucinė autonomija; Kontrolė; Kontrolės agentūra; Naujoji viešoji vadyba; Savarankiškumas; Agencification; Agencification ir Lithuania, autonomy, control agency, new public management, innovation; Autonomy; Control agency; Innovation; Institutional networks; Lithuania; New Public Management.

ENBased on the transformative approach, the NPM and post-NPM models this article explains the proliferation, autonomy, control and innovative behaviour of Lithuanian agencies and other public sector organizations in the 1990-2010 period. While the expansion of governmental functions during Lithuania’s transition to democracy and its accession to the EU brought agencification in 1990-2004, the adoption of government-wide organizational reforms during the economic crisis marked the start of de-agencification in 2009- 2010. The degree of autonomy and control of the Lithuanian public sector organizations is largely explained by their legal basis and political salience of their tasks. Finally, in line with the post-NPM model, structural capacities and participation in networks have a strong impact on innovative behaviour of these organizations. [From the publication]