Prūsų "Peccore" (E 329) ir "Tuckoris" (E 454)

LTStraipsnyje aptariamos dvi prūsų kalbos lemos – Elbingo žodynėlio peccore (kepėjas) ir tuckoris (audėjas). Iki šiol šie prūsiški žodžiai buvo laikomi skoliniais iš lenkų kalbos. Remiantis išlikusiuose prūsų kalbos tekstuose atsispindinčia didele vokiečių kalbos straipsnyje suabejojama skolinimosi iš lenkų kalbos hipoteze. Nėra jokių ypatingų argumentų, dėl kurių tuckoris turėtų būti kildinamas iš nepaliudytos protolenkiškos formos, senosios lenkų formos tkacz, arba iš slaviškos formos. Remiantis prūsiškų žodžių, atitinkančių vokiškus žodžius su ch, rašyba, galima išvesti sąsają tarp prūsų tuckoris ir vakarų vokiečių aukštaičių tuocher. Svarbus žodynuose užfiksuotas variantas dûcher (gal ir *tûcher), per kurį nagrinėjamoji forma galėjo prasiskverbti į prūsų kalbą. Tokį variantą netiesiogiai paliudija ir formos tûch, dûch. Remdamasis išdėstyta medžiaga, siūloma žodį skaityti kaip [tukaris] ir laikyti jį prie prūsų kalbos morfologijos pritaikytu skoliniu iš vidurinės vokiečių kalbos. Kito analizuojamo žodžio peccore šaknies forma *pek- būdinga slavų, graikų ir lotynų kalboms, o baltų kalbos turi šaknį *kep-. Ši Elbingo žodynėlio lema laikoma skoliniu iš senovės lenkų formos piekarz. Straipsnyje nagrinėjama lenkiško ir vokiško modelių kontaminacijos galimybė. Priesaginis baigmuo -ore yra sudarytas iš dviejų dėmenų: vokiško modelio er = /ar/ ir baltiškos linksnio galūnės -e. Tačiau taip pat neatmestina, kad <-e> galėtų būti suvokietinta galūnė Etimologiškai nagrinėjamą šaknį galima kildinti tik iš lenkų kalbos, tačiau, kita vertus, neatmestina ir vidurinės vokiečių kalbos įtaka.Reikšminiai žodžiai: Elbingo žodynėlis; Etimologija; Kalbiniai kontaktai; Kontaminacija; Prūsų kalba; Žodžių kilmė; Elbing's dictionary; Elbings dictionary; Old Prussian, etymology, word origin, language contact, contamination; Prussian language; The Prussian language.

ENThe article discusses two Prussian lemmas: peccore (baker) and tuckoris (weaver) of the Elblag vocabulary. Up to now these Prussian words were treated as borrowings from Polish. With regard to that there is a lot of German language reflected in Prussian texts; the article doubts a hypothesis of borrowing from Polish. There are no special arguments because of which tuckoris should be originated from an unauthenticated proto-Polish form, an old Polish form tkacz or a Slavonic form. With regard to the spelling of Prussian words which corresponds German words with ch, it is possible to derive a relation between Prussian tuckoris and Western High German tuocher. An important variant recorded in dictionaries is dûcher (may be *tûcher); an analysed form could have penetrated to Prussian through it. This variant is indirectly verified by the forms tûch and dûch. With regard to the material, it is suggested to read the word as [tukaris] and treat it as a borrowing from the middle German language which is adjusted to the Prussian morphology. A form *pek- of the root of another analysed word peccore is typical to Slavonic, Greek and Latin languages. The Baltic languages have a root *kep-. This lemma of the Elblag vocabulary is treated as a borrowing from the old Polish form piekarz. The article analyses a possibility of contamination of Polish and German models. A suffixal ending -ore is made of two elements: a German model er = /ar/ and an ending of a Baltic case - e. However, a version stating that <-e> may be a Germanized ending cannot be rejected, too. An etymologically analysed root may be originated only from Polish, however an influence of middle German language cannot be rejected.