War, ethnic conflict and the refugee crisis in Lithuania, 1939–1940
LTPo Lenkijos valstybės žlugimo, sąlygoto nacių ir sovietų armijų invazijos 1939 m. rudenį, apie 30 tūkstančių lenkų pabėgo į Lietuvą. Pabėgėlių antplūdis iš Lenkijos į Lietuvą lėmė humanitarinę krizę, kuri sutapo su dramatiška Klaipėdos krašto netektimi ir Vilniaus krašto atgavimu. Pabėgėlių krizė tapo sunkia našta Lietuvai, kurią galėjo palengvinti tik užsienio parama. Lietuva, siekdama pabėgėlių antplūdžio problemą iškelti į tarptautinį lygmenį, ne tik bandė išspręsti humanitarinę problemą, bet ir tikėjosi įgyti tarptautinį pasitikėjimą bei gauti ekonominės naudos. Šiame straipsnyje nagrinėjamas ryšys tarp minėtos lenkų populiacijos per(si)kėlimo ir kilusios etninės įtampos Lietuvoje Antrojo Pasaulinio karo pradžioje. Traktuojant lenkų pabėgėlius kaip „karo aukas‘, kurioms reikia pagalbos ir paramos, laikui bėgant vis labiau pabrėžta jų etninė kilmė, ši gyventojų grupė buvo išskirta ir izoliuota nuo lietuvių beilaikomi potencialia politine grėsme. Valstybinio lygmens sprendimas patvirtinti teisinę vadinamųjų „naujakurių“ kategoriją diskriminavo dar tarpukariu Vilniuje įsikūrusius lenkus. Tokia viešoji politika padidino „pabėgėlių“ skaičių iki 100 tūkstančių. Įvairios kitos valstybinio reguliavimo priemonės – stovyklųįkūrimas, privalomo darbo sistemos įtvirtinimas, deportacija ir repatriacija – liudija, kad Lietuvos vyriausybė manipuliavo pabėgėlių krize siekdama savo pačios politinių tikslų.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas: pabėgelių kizė; Etninis konfliktas; II pasaulinis karas; Lenkai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvių-lenkų santykiai; Molotovo-Ribentropo paktas; Pabėgeliai; Pabėgėliai; Politika; Saugumas; Tautinės amažumos; Vilnius; Vyriausybė; Ethnic conflict; Ethnic conflicts; Ethnic minority; Government; Lithuania; Lithuanian-Polish relations; Molotov-Ribbentrop pact; Poles; Policy; Refugees; Refuges; Refuges crisis; Security; Vilnius; Warld War II; Wilno; World War II.
ENAfter the destruction of the Polish state by the invading Nazi and Soviet armies in the autumn of 1939, about 30,000 Polish nationals fled to eastern Lithuania. This article examines the relationship between population displacement and ethnic rivalry in Lithuania at the onset of the Second World War. As ‘war victims’ in need of help and protection, over time these Polish refugees became increasingly ‘ethnicised’, socially differentiated and isolated from Lithuanian society, and vilified as a potential political threat. Furthermore, the official decision to create a legal category of so-called ‘newcomers’ deprived those Poles who had settled in Vilnius between the wars of citizenship and residence rights in Lithuania. This policy inflated the number of ‘refugees’ to more than 100,000. Various other official measures, such as the creation of camps, forced labour schemes, deportations and repatriations, show how the government manipulated the refugee crisis for its own political purposes. [From the publication]
