Čekų ir vokiečių eretikai baltų kraštuose XV amžiuje

LTSvarbu atkreipti dėmesį į tai, kad trūksta veikalų ir parašytų studijų apie XII–XV a. baltų kraštuose veikusius eretikus, jų tarpusavio santykius, todėl remiantis paskelbtais tyrimų duomenimis, straipsnyje mėginama atskleisti kokioje religinėje ir kultūrinėje terpėje veikė eretikų judėjimai. Pabrėžiama, kad straipsnyje bus laikomasi įvykių chronologijos, atsižvelgiama į Baltia christianos istoriografiją ir jos geokultūrinį suskirstymą. Aptarta: Lietuvos ir Livonijos situacija XII–XIII a., čekų ir lietuvių santykiai husitų laikais, o taip pat Estijos ir Livonijos eretikai, veikę prieš Reformacijos saulėtekį. Viduramžiais ir vėliau buvo du politiniai ir administraciniai vienetai: Livonija ir Lietuva. Įdomu tai, kad didžiausią galybę Lietuva turėjo Vytauto didžiojo laikais. Čia tuo metu gyveno ir bendravo daug skirtingų tautų, kalbų ir kultūrų. LDK buvo didelė tikėjimo laisvė, kur atsirado gera aplinka įvairioms erezijoms plisti, o Livonijos žemėse sėkminga kova prieš bažnyčios įsigalėjimą paruošė dirvą erezijoms ne tik plisti, bet ir klestėti. Pastebima, kad husitų idėjos daugiau pasklido Lietuvos jaunuolių tarpe, studijuojančių Prahos kolegijoje. Husitų idėjų plėtrai didelis vaidmuo atiteko lietuvių valdovams. Įdomu tai, kad Dundulio aiškinimu, Vytautas, rodydamas nemažą dėmesį husitams, turėjo savų politinių planų. Straipsnyje minimi J. Hiltenas, Nicolaus Rutze, kurie savo pasisakymais prieštaraudavo atskiroms bažnyčios tiesoms. Svarbu pažymėti tai, kad Romos bažnyčia pagonis tapatino su eretikais.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Eretikai; Eretikai baltų kraštuose; Eretikų judėjimas Lietuvoje; Husitai; Istoriografija; Kultūros istorija; Reformacijos saulėtekis; Religijos istorija; 15 amžius; 15th century; Baltic countries; Cultural history; Eretics; Heretical movement in Lithuania; Heretics; Heretics in Baltic states; Historiography; Hussites; Prehistory of the Reformation; Religion history.

ENIt is important to pay attention to the fact that there is a lack of works and written studies about heretics and their relationships in the Baltic area in the 12th–15th c., therefore, according to the published data of researches, the article is intended to reveal in what religious and cultural environment the heretics were acting. It is emphasized that the article follows chronology of the events in regard to the Baltic Christian historiography and its geocultural division. The discussed issues are: the situation of Lithuania and Livonia in the 12th–13th c., the relationship between Czechs and Lithuanians during the period of Hussites and Estonian and Latvian heretics who acted before the rise of the Reformation. In the Middle Ages and later, there were two political and administrative units: Livonia and Lithuania. It is interesting that Lithuania possessed its maximum strength at the period of Vytautas Magnus. At that time there were many different nations, languages and cultures. There was a huge religious freedom in the Grand Duchy of Lithuania, therefore, a favourable environment for the spread of various heresies appeared; in Livonia, a successful struggle against the establishment of the Church created conditions for the spread and flourishing of heresies. It is noticed that in Lithuania the ideas of Hussites had mainly spread among young people who had their studies in Prague college. The Lithuanian rulers played a big part in the spread of Hussites' ideas. It is interesting that, according to Dundulis, Vytautas attention to Hussits was based on his own political plans. J. Hilten and Nicolaus Rutze who contradicted some religious truths in their speeches are mentioned in the article. It is important that the Church of Rome had treated pagans as heretics.