Dar sykį "Neuroi" : etnolingvistinio aiškinimo paieškos

LTStraipsnyje siūlomas naujas galimas etnonimo Neuroi, kurį pirmą kartą V a. prieš Kristų viduryje paliudijo Herodotas, aiškinimą. Vyrauja trys pagrindinės hipotezės apie šio etnonimo kilmę. Abi pagrindinės slavišką arba baltišką etnonimo kilmę iškeliančios hipotezės remiasi etnonimo Neuroi sąsajomis su Nur (iš *nouro-) ir panašiais hidronimais. Kadangi nėra pakankamai argumentų nei už slavišką, nei už baltišką neurų kilmę, kai kurie tyrėjai iškelia trečiąjį kilmės variantą, pagal kurį neurai buvę baltų ir slavų prototauta arba protėviai. Straipsnio autorius įdomiausia ir išmintingiausia laiko Kiparskio nuomonę, kad į neurus reiktų žvelgti kaip į dar nesusiskaidžiusią baltų-slavų tautelę, nes jų vardą galima kildinti tiek iš lietuvių niaurus, 'niūrus, neaiškus', tiek iš slavų nuriti 'nardinti, skęsti'. Naujasis etnonimo Neuroi aiškinimas turėtų be prieštaravimų apibendrinti baltų, slavų ir iš dalies senovės graikų duomenis. Etnolingvistiškai etnonimas nagrinėjamas dviem aspektais: formaliuoju ir etimologiniu-semantiniu. Neuroi yra vienas žodis, kurio daugiskaitos galūnė -oi yra pritaikyta prie graikiškos kalbinės aplinkos, o šaknis *neur-, su išlikusiu pirminiu diftongu -eu-, žymi tautos vardą. Visoje lietuviškai kalbančioje teritorijoje žinomi vediniai niauroti 'per nosį kalbėti', niurnėti 'murmėti'. Antikoje etnonimas Neuroi turėjo reikšti 'pro nosį kalbančius' gyventojus. Todėl galima teigti, kad etnonimas Neuroi yra sugraikintas žodis, imtas vartoti Antikos laikais, remiantis etnolingvistine opozicija 'aiškiai/suprantamai kalbėti vs. neaiškiai/nesuprantamai kalbėti'.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Etimologija; Etnonimas; Kilmė; Slavai; Upėvardžiai; Vietovardžiai; Šaknis; Balts; Ethnonym; Etymology; Hydronyms; Origin; Root; Slavs; Toponyms.

ENThe paper proposes a new possible interpretation of the ethnonym Neuroi, which was first mentioned by Herodotus in the mid-5th c. BC. There are three major hypotheses about the origin of this ethnonym. The two hypotheses of Slavic or Baltic origins are based on the connections of the ethnonym Neuroi with Nur (from *nouro-) and similar hydronyms. Since there are not enough arguments either for Slavic or Baltic origin, some researchers put the third variant, according to which Neuroi were the proto-nation or the ancestors of the Baltic and Slavic people. The author of the paper considers the opinion of Kiparsky to be most interesting and profound. According to him, Neuroi should be viewed as not yet split Balto-Slavic nation, because their name might be associated with Lithuanian niaurus [dismal, dark] and Slavic nuriti [plunge, drown]. The new interpretation of the ethnonym Neuroi should generalise the Baltic, Slavic and partially Old Greek data without any contradictions. Ethnolinguistically, the ethnonym is investigated from two aspects: formal and etymological-semantic. Neuroi is one word whose plural ending -oi is adapted to the Greek linguistic environment and the root *neur- with the existing primary diphthong -eu- denotes the name of the nation. Derivatives niauroti [speak through one’s nose], niurnėti [mutter] are known across the entire Lithuanian-speaking territory. In Classical Antiquity the ethnonym Neuroi must have meant the people “speaking through their nose”. Therefore, it could be stated that the ethnonym Neuroi is a word that was made Greek, used in the period of Classical Antiquity, referring to ethnolinguistic opposition “to talk clearly/comprehensively vs. to talk unclearly/incomprehensively”.