Upių reikšmė Kauno miesto gyvenime 1918–1940 m.

LTKaunas nuo seno garsėjo kaip upių miestas, upės visuomet buvo neatsiejama jo ūkinio ir kultūrinio gyvenimo dalis. 1408 metais miestas gavo Magdeburgo teisę, o po Žalgirio mūšio, kai kovos su kryžiuočių ordinu jau buvo aprimę, prie svarbių vandens kelių įsikūręs miestas ėmė sparčiai plėstis ir greitai tapo gana stipriu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekybinių centru. Upių reikšmė Kaunui visada buvo labai didelė. Įsikūręs santakoje, miestas neišvengiamai buvo priklausomas nuo dviejų didžiausių šalies upių. Nesumenko upių vaidmuo ir Lietuvos Respublikos laikais, kai miesto gyvenime atsirado ir buvo išvystyti kiti susisiekimo keliai. Žinoma, išplanavus Laisvės alėją, miestiečiai rečiau rinkdavosi pakrantėse, tačiau švenčių metu aplink upes būriuodavosi daugybė žmonių. 1918–1940 metais ekonominė upių reikšmė taip pat buvo pakankamai intensyviai išnaudojama. Be to, Nemunu plaukiojo laivai, gabenantys krovinius, pakrantėse telkėsi nemažai pramonės įmonių, upių pagalba buvo stengiamasi susidoroti ir su socialinėmis miesto problemomis: sielių tvarkymas ir baržų aptarnavimas davė darbo nemažam skaičiui kauniečių. Šiltojo sezono metu Kauno gyventojai turėdavo kur pasivaikščioti ar pailsėti. Vos pradėjus šilti orams, pakrantėse pasirodydavo pirmieji iškylautojai, o karštomis vasaros dienomis paplūdimius nuklodavo šimtai poilsiautojų. Vis dėlto pavasariai kauniečių laukti su nerimu, o dažnai ir baime, kadangi kasmetiniai potvyniai padarydavo daugybę žalos. Tačiau ir jais gyventojai kartais sugebėdavo mėgautis – minios žmonių susirinkdavo stebėti įspūdingų ledonešių.Reikšminiai žodžiai: 1918-1940; Ekonominis vaidmuo; Kaunas; Laivyba; Lietuvos nepriklausomybė; Nemunas; Nėris; Potvynis; Socialinis vaidmuo; Upių vaidmuo; Upė; Vandens sportas; 1918-1940; Flood; Kaunas; Kaunas city; Lithuanian independence; Navigation; Nemunas; Nėris; River; Rivers role; Social role; Water sports, economical role.

ENSince many years ago Kaunas was famous for rivers. Rivers were always an inseparable part of its economic and cultural life. In 1408 the town accepted the Magdeburg Rights and after the Battle of Grunwald, when the fight against the Teutonic Order became calm, a town which was established next to important water paths started rapidly developing and quickly became a quite powerful trade centre of the Grand Duchy of Lithuania. The importance of rivers was always significant to Kaunas. The town appeared in the confluence and was inevitably dependent on two biggest rivers of the country. The importance of rivers remained the same during the period of the Republic of Lithuania, as well; although some new communication ways appeared and were developed. Of course, after Laisvės alėja was formed, citizens gathered on riversides more rarely, however there were many people on riversides during celebrations. In 1918–1940, an economic significance of rivers was used quite intensively. Moreover, ships with cargoes were swimming in the Neman river. There were many industrial companies on riversides. With the help of the rivers it was intended to manage with social problems of the town, ex.: the repair of rafts and the service of barges provided work to quite many Kaunas citizens. During a warm season, Kaunas citizens had many places for walks and the rest. Soon after warm weather, the first ramblers appeared on riversides and during hot summer days beaches were full of people having rest. However, Kaunas citizens were waiting for springs with worry and usually with fear because annual floods made a lot of damage. Still, sometimes people were able to enjoy floods as well. Crowds of people gathered in order to observe impressive ice-drifts.