Kauno stačiatikių bendruomenė XIX–XX a.
LTStraipsnis skirtas Kauno rusų bendruomenės tyrimams, sutelkiant dėmesį į religinę problematiką, integracijos ir asimiliacijos procesus. Šios publikacijos tikslas – apžvelgti Kauno stačiatikių bendruomenės raidą XIX–XX a. ir aptarti kai kuriuos joje vykusius integracijos į miesto bei šalies gyvenimą procesus. Analizuojant stačiatikybės raidą Kaune darbe pabrėžiama keletas dalykų: XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje šiame mieste nebuvo jokio stačiatikių paveldo, caro valdžiai visą bažnytinę struktūrą teko kurti iš naujo; XIX a. mieste buvo atidaryta gana daug cerkvių, tačiau 1824–1884 m. veikė tik viena, 1884–1915 m. – dvi stačiatikių parapijos; visos kitos cerkvės priklausė kariuomenės pulkams arba buvo įsteigtos valstybinėse įstaigose. Beveik šimtmetį Kaunas buvo Stačiatikių Bažnyčios administracinis centras. Stačiatikių integracijos procesus Lietuvoje XX a. nulėmė jų izoliavimas nuo Rusijos, kur jų Bažnyčia buvo persekiojama ir naikinama. Būdinga, kad Lietuvos valstybė nei 1918–1940 m., nei po 1990–ųjų nesiėmė prievartinių priemonių stačiatikių integracijai paspartinti (vyskupija liko Maskvos patriarchijos jurisdikcijoje, pamaldos vyksta senąja slavų kalba). Kauno stačiatikių bendruomenę, suprantama, sudarė įvairių politinių pažiūrų žmonės, tačiau šios Bažnyčios vadovybė tarpukariu ir parapijos klebonai 1990 m. lūžio laikotarpiu deklaravo lojalumą Lietuvos valstybingumui, suvaidindami pozityvų vaidmenį pilietiniam bendruomenės integravimui.Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Kaunas; Stačiatikiai; Kaunas; Lithuania; Orthodox society; Othodoxes; Society.
ENThe article is about the research on Kaunas Russian community. It pays attention to religious issues, integration and assimilation processes. An aim of the publication is to make a review of the development of Kaunas Orthodox community in the 19th–20th c. and to discuss some processes of its integration to the town and country's life. When analysing the development of Orthodoxy in Kaunas, a few issues are emphasized: at the end of the 18th c.–beginning of the 19th c., there was no Orthodox heritage in the town, the czarist government had to create all church structure from the beginning; in the 19th c., quite many Orthodox Churches were opened in the town, however in 1824–1884 there was only one Orthodox parish operating and in 1884–1915 only two; all other Orthodox Churches belonged to military regiments or were established at public institutions. Almost a century Kaunas was an administrative centre of the Orthodox Church. The integration processes of the Orthodox in Lithuania in the 20th c. were influenced by their isolation from Russia where their Church was persecuted and destroyed. It is natural that nor in 1918–1940, neither after 1990 Lithuanian did not take any coercive means in order to push forward the Orthodox integration (the bishopric was left in the jurisdiction of Moscow patriarchy, the service was in the old Slavonic language). Kaunas Orthodox community was made of people of different political attitudes, however, during the interwar, the management of the Church and, at the turning-point period of the 1990, the parish priest declared loyalty to Lithuania's statehood by taking a positive role in the integration of the civil community.
- Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m : istorinės retrospektyvos konstravimas / Natalija Kasatkina, Andrius Marcinkevičius. Vilnius : Eugrimas, 2009. 359 p.
- Rusų etninės ir religinės tapatybės konstravimas Sąjūdžio laikotarpiu Kaune leistoje spaudoje rusų kalba / Andrius Marcinkevičius. Kauno istorijos metraštis. 2021, 19, p. 105-123.
