LTDeleuze`o ir Guattari idėjos tampa pagrindu naujai interpretuojant vizualinės kultūros, performatyvumo, teatro, kino, medijų reikšmes. Jų filosofija taip pat pasitelkiama kritikuojant globalų kapitalizmą, analizuojant galios struktūras, disciplinos ir kontrolės mechanizmus, naujas komunikacijos formas. Autorių suformuota socialinių institucijų kritika tampa labai svarbi kvestionuojant laisvosios rinkos ir ją įtvirtinančius kontrolės režimus. Deleuze`o ir Guattari argumentais remiamasi analizuojant naujus socialinius judėjimus ir sprendžiant feminizmo, socialinės lyties (gender), postkolonializmo, antiglobalizmo klausimus. Jų filosofija kvestionuoja tiek demokratinių visuomenių konsensusą, tiek galimybę išspręsti ginčus racionaliais debatais: savo filosofija jie siekia konceptualizuoti situaciją tų, kuriems neleidžiama diskutuoti, kurie net nėra matomi viešojoje erdvėje. Knygoje Deleuze`o ir Guattari filosofijos analizė pateikiama kitų šiuolaikinių mąstytojų (Foucault, Alaino Badiou, Giorgio Agambeno, Michaelio Hardto, Antonio Negri, Rosi Braidotti, Elizabeth Grosz) idėjų kontekste, teorinės įžvalgos derinamos su vizualinės kultūros, literatūros, teatro, kino reiškinių analize.Reikšminiai žodžiai: Asambliažas; Daugialypiškumai; Daugialypumas; Deleuze; Deleuze filosofija; Empirizmas; Felix Guattari; Gilles Deleuze; Guattari; Guattari filosofija; Politinis aktyvizmas; Postfeminizmas; Poststruktūralistinis kontekstas; Prancūzų filosofai; Psichoanalizė; Rizoma; Transversalumas; Vizualiniai menai Lietuvoje; Assemblage; Deleuze; Deleuze Philosophy; Empiricism; Felix Guattary; French philosophers; Gilles Deleuze; Guattari; Guattari Philosophy; Multiplicities; Multiplicity; Political Activism; Postfeminism; Poststructuralist context; Psychoanalysis; Rhizome; Transversality; Visual arts in Lithuania.
ENThe monograph Gilles Deleuze and Félix Guattari's Philosophy: The Logic of Multiplicity intends to explain the main concepts and ideas of Deleuze and Guattari's philosophy and demonstrate how these concepts and ideas function in social, political and artistic fields. Deleuze and Guattari said that they created their theory as a box of tools, but they left it to someone else to find out how to use them. Also they pointed out that theory does not totalize; it is an instrument for multiplication and it multiplies itself. Deleuze describes his philosophical project as empiricism which examines not abstractions, totalities, or unities but multiplicities. The aim of a philosopher is to find conditions under which something new is produced. To think creatively means to trace the process whereby multiplicities are assembled and to follow how they are constructed, connected, or transformed. Philosophy as empiricism follows a logic of multiplicities, which are made up of becoming without history, of individuations without a subject. Multiplicities refer to different modalities of reality (virtual and actual multiplicities), the functioning of psyche (schizo as multiple subject), bodily or machinie existence (the Body without Organs, assemblage), and new forms of social and political organization (becoming, lines of flight, the war machine). Following this logic of multiplicities, the book discusses the multiple modalities of reality (the virtual and the actual), multiple schizo desires and desire machines, multiple forms of social and corporeal assemblages, and different forms of becoming in literature, theatre, cinema, and artistic activism. In this sense multiplicity defines the multiple "state of things" and also the multiple means of their organization. [...]. [From the publication]