LTStraipsnyje prisimenamas savo laiku gana produktyvus ir žinomas fotografas, o vėliau užmirštas vadinamosios „septintojo dešimtmečio kartos“ kūrėjų amžininkas Bronius Dūda (1921-1991). Kilęs iš Kupiškio krašto vidutinių ūkininkų, 1944-1946 tarnavo Raudonojoje armijoje, vėliau dirbo įvairius darbus Panevėžyje ir Vilniuje. Apie 1950-uosius susidomėjęs menine fotografija, gana greitai pasireiškė kaip savitą braižą turintis kūrėjas, jo nuotraukas spausdino tuometinė periodinė spauda. Tačiau įsitvirtinti tarp ryškiausių lietuviškosios meninės fotografijos kūrėjų nepajėgė, nespėjo surengti ir personalinės parodos. B. Dūdos fotografijose dominuoja peizažas, mažiau yra portretų, vadinamosios socialinės tematikos. Jo nuotraukoms būdingas vaizdų fragmentiškumas, minimalizmas. B. Dūda fotografavo daugiausia Vilnių ir savo gimtąsias apylinkes. Kupiškėniškos tematikos fotografijos, atspindinčios itin sudėtingą visai Lietuvai socialinės ir politinės pervartos laikotarpį - vienas iš įdomiausių, meniškai ir istoriškai vertingiausių jo kūrybos klodų. Vilniaus vaizduose matyti išskirtinis fotografo dėmesys miesto sakralinei erdvei. Apskritai, geriausi B. Dūdos darbai atsirado iš itin glaudaus, netgi intymaus jo santykio su tikrove, t. y. vietomis, žmonėmis ir daiktais, kuriuos jis artimai pažino ir sugebėjo tą savo asmeniškumą išreikšti fotografinėmis priemonėmis. Savo kūryba jis iš esmės tęsė prieškarinės lietuviškos meninės fotografijos tradiciją, bet, deja, susidūrė su tos tradicijos sklaidai ne itin palankia sovietine tikrove. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fotografo biografija; Kupiškio kraštas; Septintojo dešimtmečio fotografija; Lietuvos fotografijos mokykla; History of the lithuanian photography; Photographers biographies; The generation of the sixties.
ENThe article recalls a photographer, who was rather productive and well-known for his times but forgotten later, a contemporary of so-called “70-ies generation“ artists - Bronius Dūda (1921-1991). A native of Kupiškis region, raised in the family of middle-class farmers, in 1944-1946, he served in the Red army, later worked in a variety of positions in Panevėžys and Vilnius. Around 1950-ies, he became interested in artistic photography, very quickly established himself as an artist with a distinct style, his photos were published in the regular press of the time. However, he did not manage to establish himself among the brightest artists of Lithuanian artistic photography; neither did he manage to organize a personal exhibition. Photos of B. Dūda are dominated by landscape, less often one comes across portraits, so-called social themes. His photographs are characterized by fragmented images, minimalism. B. Dūda mostly photographed Vilnius and his native surroundings. Photos from Kupiškis series, which reflect a particularly difficult for all Lithuanian period of social and political transformation, is one of the most interesting, artistically and historically rich cache of his creative work. In general, the best works of B. Dūda appeared out of his particularly close, even intimate connection with reality, that is places, people, and things, whom he knew well and managed to express that familiarity by the means of photography. In his creative career, he, essentially, continued the tradition of pre-war Lithuanian artistic photography, but, unfortunately, was confronted with the Soviet reality.