Tarp išdavystės ir tarnavimo Respublikai? Mykolas Kleopas Oginskis 1793 m. Gardino seime

LTApibendrinant Mykolo Kleopo Oginskio veiklą antrojo padalijimo akivaizdoje galima teigti, kad politinio pasirinkimo dilemą tarp aktyvaus pasipriešinimo užsienio valstybių prievartai ir kolaboravimo M. K. Oginskis išsprendė jau 1792 m. vasarą, kada vietoj emigracijos ar nusišalinimo nuo politinio gyvenimo pasirinko priesaiką reformas naikinusiai konfederacijai ir asmeninę karjerą su Rusijos imperatorės Jekaterinos II „palaiminimu“, t. y. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo iždininko postą. Būdamas lojalus Rusijos imperatorei M. K. Oginskis į aktyvią veiklą prieš padalijimo legalizavimą nei seime, nei už jo ribų neįsitraukė. M. K. Oginskio laikysena 1793 m. Gardino seimo išvakarėse ir seimo darbo metu rodo susitaikymą su valstybės padalijimu bei atskleidžia pastangas, bendradarbiaujant su valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio grupuote, parengti valstybę tolesniam egzistavimui. M. K. Oginskio, kaip ir daugelio Gardino seimo dalyvių, išdavystės problema yra sudėtinga ir neturi vienareikšmio įvertinimo. Formaliai žiūrint, M. K. Oginskis, kaip ir kiti Gardino seimo politikai, nenusikalto prieš valdovą (nusikaltimas prieš valdovą buvo laikomas Tėvynės išdavyste), nes seime dirbo kartu su Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Kita vertus, pats valdovas sudėtingoje valstybei situacijoje ieškodamas pasiteisinimo tvirtino, kad laikosi seimo, kaip visos Respublikos atstovų, valios. Tačiau to meto visuomenė dalyvavimą Gardino seimo darbe suprato kaip Ketverių metų seimo idėjų išdavystę, kurios dėmę nuplauti galėjo tik aktyvus įsitraukimas į 1794 m. sukilimo įvykius.Reikšminiai žodžiai: 1793 m. Gardino seimas; 1793 m. seimas; ATR II padalijimas; Gardino seimas; Išdavystė ir kolaboravimas; Lietuvos istorija; Mykolas Kleopas Oginskis (Michal Kleofas Oginski); Padalijimo įteisinimas; Politinio pasirinkimo dilemą; Targovicos konfederacija; Dilemma of active resistance and collaboration; Grodno Sejm; Grodno Sejm of 1793; History of Lithuania; Legalization of the partition; Michal Kleofas Oginski; Partition of Polish-Lithuanian Commonwealth in 1793; Sejm of 1793; Targowice confederation.

ENMichal Kleofas Oginski's political position on the eve of and during Grodno Sejm of 1793 is analysed in the article as well as the problem of high treason and forced submission to compulsion is addressed. It is stated, that M. K. Oginski and other politicians of Grodno Sejm did not commit a crime against the ruler (the crime against the ruler was considered high treason), because he participated at the Sejm together with Stanisław August Poniatowski. However, on the basis of the laws of the Four-Year Sejm he, as well as the other participants of this Sejm, could be accused of treason, as according to the constitution of 1791 Sejm, the making of an agreement with a foreign state was considered the crime against the homeland. The conclusion is drawn after analysing Micha Kleofas Oginski's political position on the threshold of the second partition, that M.K. Oginski solved the dilemma of active resistance to the compulsion of foreign states and collaboration in the summer of 1792. At that time he chose the oath to the reforms eliminating confederation and a personal career - the post of the great treasurer of the Grand Duchy of Lithuania instead of emigration or retirement from political life. Being loyal to Russian Empress Catherine II Michal Kleofas Oginski was not involved into active movement against the legalization of the partition neither in the Sejm nor beyond it. However, Michal Kleofas Oginski's attitude on the eve of 1793 Grodno Sejm and during its proceedings demonstrated not only his resignation to the partition of the state but also disclosed his attempts to pre pare the state to further existence in cooperation with the group of the ruler Stanisław August Poniatowski. [text from author]