Liturginės kilmės žanrai šiuolaikinėje lietuvių kūryboje

LTPer atkurtos Lietuvos nepriklausomybės ir religijos laisvės dvidešimtmetį lietuvių kompozitoriai profesionalai subrandino negausų, bet margaspalvį liturginės kilmės žanrų derlių. Sukurta beveik 60 įvairios apimties mišių ciklų, įskaitant Requiem (maždaug po 3 ciklus kasmet), ir apie 45 atskiras mišių dalis (įskaitant sekvencijas ir Pater noster), per 30 motetų ir psalmių ar jiems artimų kūrinių, beveik 20 įvairių giesmių Mergelei Marijai (Ave Maria, Magnificat, didžiosios antifonos), keletas lotyniškų himnų (iš jų pora Te Deum), 4 litanijos ir per 20 instrumentinių kūrinių liturginiu ar bažnytinio žanro pavadinimu. Jie apžvelgtini dvejopai: formaliuoju aspektu, t. y. galimybės būti liturgine muzika, ir semantiniu aspektu, t. y. užduoties būti suvokiamiems kaip šventa muzika (arba muzika apie Dievo pasaulį). Stambiausią liturginių žanrų grupę sudaro mišių kompozicijos. Šiai kompozicijų grupei būdinga vyraujanti lotynų kalba (daugiau nei 3/4 visų ciklų yra sukurti pagal lotynišką tekstą) ir missa brevis tipas (jam priskirtina daugiau nei trečdalis šiuolaikinių lietuvių mišių) – pastarasis populiarus dėl nedidelės kompozicijos apimties ir teksto kupiūravimo galimybės, dalių pasirinkimo laisvės ir nedidelių meniškumo, sudėtingumo, profesionalumo pretenzijų. Greta mišių ciklų sukurta per 30 atskirų įvairios apimties ordinarium dalių ar padalų. Iš atskirų mišių proprium dalių šiuolaikinėje lietuvių kūryboje pirmiausia minėtini „Aleliuja“, gedulingų mišių komunijos antifona Lux aeterna ir kompozicijos sekvencijų tekstais.Reikšminiai žodžiai: Giesmės; Himnai; Kūryba; Lietuvių kompozitoriai; Litanijos; Liturgija; Liturginė muzika; Lituriginė muzika; Mišios; Motetai; Psalmės; Religija; Religinės muzikos žanrai; Šiuolaikinė lietuvių muzika; Žanrai; Anthems; Contemporary Lithuanian music; Genres; Hymns; Litanies; Lithuanian Independence; Lithuanian composers; Liturgical; Liturgical music; Mass; Motets; Psalms; Religious music genres.

ENNot so many yet different genres of liturgical origin have been created throughout twenty years of Lithuanian Independence. The present report discusses them in two ways: The possibilities of liturgical music and the tasks of sacral music, the sounds about the Kingdom of God. Latin and missa brevis type (an inconsiderable volume of compositions, he contracted texts) are inherent to Lithuanian (like Polish, German and Austrian) contemporary Mass cycles; moreover, one is partial to extend or modify the cycles. Lithuanian authors of prototypes/models of religious works firstly searched for church music in history, paying less attention to the fact that after the liturgical reform of Catholic rites the place of music and its function are slightly transformed. The report investigates the possibilities of liturgical works which Lithuanian com posers have not discovered yet. It also examines to what extent this creative process is regarded to be sacral. The occurrences of profanation of canonical text are mentioned when one pays little attention to a colossal symbolic load accumulated in it (the said text is expurgated too quickly, artificially performed and the like). Dancing or theatre were not related with sacral manifestations throughout centuries; however, globalisation stirred the boundaries of sacrality so common to Western culture, and one can hear exaggerated rhythms in Lithuanian religious works. Theatre in religious non-liturgical music can also assume a religious dimension at times. Hence one can find new sacrum manifestations in Lithuanian contemporary religious music. It would be good if some of them naturalized in liturgical music. [From the publication]

• Šiuolaikinė bažnytinė muzikinė lietuvių kūryba: funkcionalumas, meniškumas ir sakralumas / Danutė Kalavinskaitė. Soter. 2011, 39 (67), p. 129-145.
• Šventųjų vardai akademinėje muzikoje / Virginija Apanavičienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2015, t. 22, p. 225-236.