Klasikas Juozas Baltušis šalia autsaiderio Icchoko Mero

LTStraipsnyje nagrinėjami lietuvių rašytojų Icchoko Mero ir Juozo Baltušio pozicijų kultūros lauke paradoksai, konkurencija 7-ajame dešimtmetyje ir apsikeitimas klasiko ir autsaiderio vaidmenimis atkurtos nepriklausomybės laikais. Dėmesys sutelkiamas į geriausią Baltušio romaną Sakmė apie Juzą, jis lyginamas su Mero romanu Ant ko laikosi pasaulis, kuris, 1972 m. autoriui emigravus, Lietuvoje buvo išimtas iš bibliotekų ir viešai nenagrinėjamas. Daroma prielaida, kad Mero kūrinys galėjo turėti įtakos Baltušio romano modeliui ir bandymams praturtinti socrealizmą mitologizuoto pasakojimo galimybėmis. Pabrėžiamas abiem autoriams būdingas siekis kurti apibendrintą prasmę, kartu ryškinama etinė vertybinė takoskyra. Daroma išvada, kad Mero romanas priklauso dinamiško, o Baltušio – statiško mito modeliui. Sakmė laikoma nacionalinio charakterio raiškos variantu ir lietuviško užsispyrimo pasijos pavyzdžiu. Mero romaną siūloma įrašyti į „tyliojo modernizmo“ paradigmą, ieškoma ryšio tarp literatūrinio teksto poetikos ir panašiu metu lietuvių dailėje, teatre, kine vykusių plastinių ir vizualinių ieškojimų, atveriama perspektyva tolesniems tarpdalykiniams tyrimams bei sovietmečio refleksijoms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietmečio literatūra; Sakmiškoji tradicija; Nacionalinis charakteris; Žemės motinos archetipas; Užsispyrimo pasija; Soviet literature; Saga tradition; National character; Mother Earth archetype; Obstinacy passion.

ENThe article analyzes the paradoxes of positions in the field of literature by Lithuanian writers Icchokas Meras and Juozas Baltušis: their competition in the 1960s and exchange of the outsider and the classic roles in the restored independence era. The focus is made on the best novel of Baltušis Sakmė apie Juzą (Tale of Juza) and its similarities to the novel of Meras Ant ko laikosi pasaulis (What the World Rests Upon), which after Meras’ emigration in 1972 was removed from public libraries of Lithuania and not publicly discussed. It is assumed that the latter novel could have influenced Baltušis’ novel model and poetics, his efforts to enrich social realism with the possibilities of mythologized narrative. Comparing the two novels, their different moral basis is discussed, although the common effort of both writers to create the generalized sense is emphasized. The conclusion is that Meras’ novel belongs to the dynamic and Baltušis’ novel to the static myth model. The tale is considered as a variant of the national character expression and an example of the Lithuanian passion of persistence. [From the publication]