Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politikos europeizacijos tendencijos

LTStraipsnyje mėginama pažvelgti į Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politiką (USP) per europeizacijos koncepcijos prizmę. Siejant europeizaciją su lojalumu ES normoms bei europinės tapatybės konstravimu, nagrinėjama ES įtaka Baltijos valstybių USP, joms siekiant narystės ir tapus ES narėmis. Kelyje į ES Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politikos europeizacija iš esmės vyko viena kryptimi – iš viršaus į apačią (iš centro į tautines valstybes); tai buvo veikiau pragmatinis, o ne vertybinis Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politikos bei BUSP tikslų suartėjimas. Kita vertus, šiuo laikotarpiu išryškėjo ir nacionalinė europeizacijos projekcija – Europos Sąjungos reikalavimai panaudojami kaip apsauginis skydas, pateisinant nepopuliarius ir vidaus, ir užsienio politikos sprendimus. Baltijos valstybėms tapus ES narėmis, pragmatinė ES interpretacija išlieka, tačiau sustiprėja valstybių pastangos daryti poveikį ES bendrai užsienio ir saugumo politikai, perkeliant nacionalinius interesus į ES lygį. Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politikoje tarsi iškreiptame veidrodyje atsispindi ES BUSP nenuoseklumas, susijęs su ES kaip specifinio politinio objekto neapibrėžtumu. Tam tikra prasme Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politika yra nuoseklesnė negu Europos Sąjungos. ES kaimynystės ir Rytų partnerystės politikoje jos pabrėžia ne pragmatinį, o normatyvinį aspektą, ragindamos rimtai traktuoti Europos vertybinius pagrindus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Europeizacija; Europinis koncepcija; Pragmatinė ES interpretacija; Saugumo politika; Užsienio politika; Baltic states; European concept; Europeisation; Foreign policy; Pragmatic EU interpretation; Security politics.

ENThe article is about the Foreign and Security Policy (FSP) of the Baltic states viewed from a standpoint of the Europeanisation concept. When relating Europeanisation with loyalty to the EU norms and the building of the European identity, the EU influence to the FSP of the Baltic states when they are on their way to become the EU members or when they are already the EU members is analysed. The Europeanisation of the FSP of the Baltic states when they were on their way to become the EU members was performed in one direction – from the top to the bottom (from the centre to nation states); that was a more pragmatic than valuable approach of the aims of the FSP of the Baltic states. On the other hand, the national Europeanization became noticeable at that period: the requirements of the EU were used as a shield that was used to explain unpopular decisions of domestic and foreign policy. When the Baltic states became the EU members, the pragmatic EU interpretation remained, however, the attempt of the states to influence the common EU foreign and security policy had increased by transferring the national interests into the EU level. The FSP of the Baltic states reflects the consistency of the EU's FSP of the Baltic states that is related to indetermination of the EU as a specific political object as in a curved mirror. In a sense, the FSP of the Baltic states is more consistent than the FSP of the EU. The policy of the EU neighbourhood and the Eastern partnership emphasizes a normative aspect, instead of a pragmatic one, by prompting to treat the EU value base seriously.