Kauno pavieto bajorų įvardijimas 1567 m. dokumente

LTStraipsnyje tiriamas 1567 m. LDK kariuomenės surašyme užrašytų 505 asmenų, priklausančių 77 Kauno pavieto bajorų giminėms, įvardijimas. Dokumente užrašyti bajorų giminių nariai pavardžių greičiausiai dar neturėjo. Norint nustatyti, ar antrasis arba trečiasis asmens įvardijimo narys yra pavardė, reikia palyginti dviejų kartų (tėvo ir sūnaus) įvardijimus. Jeigu antrasis arba trečiasis asmenvardis sutampa, vadinasi, tai jau pavardė. 1567 m. dokumente bajorai užrašyti neišvardijant šeimos narių, taigi neįmanoma palyginti dviejų kartų įvardijimų. Lyginant 1567 m. ir 1690 m. bajorų antruosius ir trečiuosius asmenvardžius, padaryta išvada, jog 1567 m. dokumento antrieji ir tretieji asmenų įvardijimo nariai nebuvo pavardės. Minėtame surašyme su vardais buvo užrašyti visi vyrai ir tik ketvirtadalis moterų. Tėvavardį turėjo beveik visi vyrai (91%) ir tik viena moteris. Vyravo slaviškos vyriškų tėvavardžių priesagos, lietuviškos patroniminės priesagos pavartotos tik 3 kartus. Su andronimais užrašyta dauguma (87,5%) moterų. Trečdalio moterų įvardijimuose buvo asmenvardis iš sutuoktinio tėvavardžio. Kai kurių vyrų įvardijimuose buvo asmenvardžių iš giminaičių įvardijimo. Prievardžiai buvo būdingesni moterų (62,5%) negu vyrų (2,9%) įvardijimams. Vyravo šeimyninės padėties ir giminystės prievardžiai, dvinariai vyrų (84,3%) ir vienanariai moterų (50%) įvardijimai. Potencialiąją pavardę turėjo dauguma vyrų įvardijimų (92,2%), o šeimos asmenvardžių – dauguma moterų įvardijimų (87,5%). Asmenų, užrašytų vien vardais, buvo mažuma. Vyravo mišrusis vyrų įvardijimas (92,2%) ir moterų įvardijimas vien šeimos asmenvardžiais (75%).Reikšminiai žodžiai: Asmenvardis; Asmenvardžiai; Istorinis šaltinis; Patronimas; Patroniminis įvardijimas; Pavardė; Slavų kalbos; Vardas; Įvardijimo struktūra; Historical source; Name; Patronym; Patronymic designation; Person names; Personal name; Slavonic languages; Strukcture of nomination; Surname.

ENThis article investigates the designation of 505 individuals belonging to 77 noble families in the Kaunas district. The persons inscribed in the document most likely did not have surnames at that time. Men were usually identified by name and patronymic or by name only. Women were most often identified by a personal name made from the spouse’s name or a personal name from the spouse’s name and his patronymic. All the men and only one-quarter of the women were identified by name. Patronymic designations were typical for the majority of men and only used once as the designation of a woman. Some men were designated with their father’s patronymic. Almost all of the men’s patronymics had Slavic suffixes. Lithuanian suffixes in patronymics were used only three times. Some identifications of men included personal names from the designation of family members (mother, stepfather, father-in-law). Titles were more typically used to identify women than men. Titles of marital status and kinship dominated the designations of both sexes. Business and professional titles were also typical for representatives of both sexes. Titles indicating estate occurred only among the men’s identification. Most of the designations of men were binary and designations of women consisted of a single element. A few persons were designated only by a name. The mixed designation of men and the designation of women with an anthroponym made only from the personal names of the family members prevailed. [text from author]

• Kalbotyra / Linguistics
• Istorija / History