Fusions of discourse: postcolonial

LTAtsiliepdamas į pastaruosius teorinius debatus dėl postkolonijinės kritikos raidos, šis esė apima tiesiogines nuorodas į Thiong‘o wa Ngugi‘o „dekolonizuotos sąmonės“ konceptą (1986), Hans-Georg‘o Gadamer‘io „horizontų susiliejimo“ interpretacijos teoriją (1975) ir David‘o Chioni Moore‘o straipsnį „Ar „post-„ postkolonijiniame reiškia „post-„ postsovietiniame? Visuotinės postkolonijinės kritikos link“ (2001, pataisytas ir perspausdinamas šiame tome). Ši istorinė apžvalga parodo, kad Baltijos valstybės itin tinka postkolonijinei analizei dėl bendros istorijos, kuri apytikriai įvardijama kaip visas tūkstantmetis pasikartojančio kolonizavimo. Be to, postokolonijinėje kritikoje, taip pat kaip ir psichoanalizės teorijoje, suvokus, kad Aš ir Kitas yra susiję, laisvė nuo kolonijinės priespaudos pradžioje gali lemti fizinius pasikeitimus, bet galų gale turi pavirsti proto išlaisvinimu. Ši analizė, be to, tvirtina, kad per kultūrinių horizontų susiliejimą postkolonijinės perspektyvos abipusiškai papildomos postmodernių inovacijų, kurios reiškia ir įkvepia fizinį išlaisvėjimą. Ypatybė, kuri skiria dabartinius maždaug paskutinių dviejų dešimtmečių Baltijos šalių autorius, yra kalbos ir stiliaus savirefleksija. Ši postmoderniosios stilistikos tendencija šaknijasi postkolonijinėje patirtyje. Be kitų dalykų, tokie dabarties tekstai demonstruoja ne tik postkolonijinės reakcijos, bet ir autobiografinių bei postmodernių strategijų susiliejimą.Reikšminiai žodžiai: Baltijos kultūra; Fizinė kolonizacija; Horizontų susiliejimas; Imperinė okupacija; Kolektyvinė istorija; Kultūriniai skirtumai; Mentalinė kolonizacija; Postkolonializmas; Postkolonijinis ir postmodernistinis; Postmodernizmas; Sovietinė okupacija; Baltic culture; Collective history; Colonization of mind; Cultural differences; Fusion of horizons; Imperialist ocupation; Physic colonization; Postcolonial and postmodern; Postcolonialism; Postmodernism; Soviet ocupation.

ENIn response to recent theoretical debate over developments in postcolonial analysis, this essay includes direct references to Ngugi's concept of "decolonizing the mind" (1986), Gadamer's theory of an interpretive "fusion of horizons" (1975), and to David Chioni Moore's article "Is the Post- in Postcolonial the Post- in Post-Soviet? Toward a Global Postcolonial Critique" (2001, revised and reprinted in this volume). This historical overview argues that the Baltic States are eminently suited for postcolonial analysis because of their collective histories, which feature roughly one millennium of recurring colonial activity. Further, as in psychoanalytic theory, so in postcolonial, if one grasps that the Self and Other are linked, then freedom from colonial oppression may initially involve physical change, but ultimately must turn to a liberation of the mind. This analysis further contends that through the fusions of cultural horizons, postcolonial perspectives are mutually complementary to postmodern innovations that represent and inspire psychic freedoms. [From the publication]

• Comparing colonial differences: Baltic literary cultures as agencies of Europe’s internal others / Benedikts Kalnačs. Journal of Baltic studies. 2016, vol. 47, no. 1, p. 15-30.
• Kas bijo postkolonializmo studijų? / Almantas Samalavičius. Kultūros barai. 2008, Nr. 3, p. 5-8.
• Postkolonializmas Lietuvoje: įtartinas ar priimtinas / Dalia Cidzikaitė. Kultūros barai. 2008, Nr. 2, p. 7-11.
• The Problem of Soviet colonialism in the Baltics / Epp Annus. Journal of Baltic studies. 2012, vol. 43, no. 1, p. 21-45.