Kauno turgaviečių bruožai (1919–1940 m.)

LTAutorė straipsnyje aptaria 1919–1940 m. Kauno turgaviečių bruožus atkreipdama dėmesį į tai, kad vienas svarbiausių bruožų, skiriančių kaimą nuo miesto, yra prekyba, o taip pat ir turgus. Išsamiai straipsnyje pristatomos turgavietės, kaip viešosios erdvės funkcijos. Pažymima, kad turgaviečių tikslas – nustatytu laiku ir tam tikroje vietoje gamintojai ir prekiautojai apsikeičia prekėmis, pirkėjai įsigyja sau reikalingų daiktų. Svarbu tai, kad Kauno turguose galėdavo susitikti amatininkai, pirkėjai, miestiečiai ir kt. Pastebima, kad jose buvo galima išvysti įvairių kultūrų atstovų, išgirsti įvairių kalbų, dalyvauti pokalbiuose. Per laiką turgavietės pasikeitė, bet jų paskirtis išliko ta pati. Visuomet turgaus aikštė išlieka miesto gyvenimo ašimi. Autorė pažymi, kad straipsnyje siekiama nustatyti tam tikroms Kauno turgavietėms būdingus bruožus, pristatyti vykusį turgaviečių gyvenimą. Kai Kaunas tapo laikinąja sostine, labai suaktyvėjo prekyba, todėl be senųjų turgaviečių buvo stengiamasi įkurti naujų, kurios patenkintų išaugusius gyventojų poreikius. Pati svarbiausia turgavietė buvo ,,Senoji rinka“, įsikūrusi pačioje judriausioje Kauno miesto vietoje. Senoje ,,Žuvų rinkos“ turgavietėje įdomu buvo tai, kad joje vasaros metu vykdavo urmininkų turgūs. Pažymėtina, kad straipsnyje pateikiama lentelė, kurioje nurodoma, kur buvo konkrečios turgavietės vieta, ir kuo joje buvo prekiaujama. Priemiestyje veikusios turgavietės tenkino tos vietos gyventojų poreikius. Aptariamas turgaus prekybos administravimas, turgaviečių plėtra ir sanitarinės sąlygos.Reikšminiai žodžiai: 1919-1940; Gyventojai; Kaunas; Kauno turgavietės; Modernizacija, senasis miestas; Savivaldybė; Turgavietė; Turgavievietės; Turgus; 1919-1940; Citizens; Kaunas; Kaunas marketplaces; Market; Marketplace; Modernization; Municipality; Old town.

ENWhen Kaunas became the provisional capital of Lithuania, the old marketplaces, dating back to tsarist rule, were still active and were becoming more modernized. Animal markets held an important position in the life of Kaunas citizens until the mid-1930s. However, they were relocated from the town center to the outskirts of town. During different time periods, Kaunas had two working marketplaces in the Old Town, two in Žaliakalnis and Naujamiestis, and a number of local markets in Šančiai, Aleksotas and Vilijampolė. The central marketplace (known as The Old Marketplace), situated near the Presidential Residence and the Parliament House, was open during the entire period of independence because of its convenient location. It could be easily reached by traders coming across the bridges over the Nemunas and the Neris rivers. The administration of Kaunas’ marketplaces was one of the priority activities of the municipality and guaranteed it a constant income. At the same time, the municipality was in charge of their development, modernization and the improvement of sanitary conditions. The marketplaces played a considerable role in the everyday life of contemporary Kaunas citizens. [text from author]