Viewpoints of intercultural competence development in English language teaching

LTStraipsnyje pristatomas devintų-dešimtų klasių mokinių požiūris į tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą anglų kalbos pamokų metu. Šios kompetencijos ugdymo poreikis pabrėžiamas Europos ir Lietuvos švietimo dokumentuose ir pripažįstamas vienu iš pagrindinių užsienio kalbos studijų komponentų. Todėl užsienio kalbų mokymo/si metodai bei mokymo/si medžiaga turėtų būti kreipiama besimokančiųjų tarpkultūriniam suvokimui gilinu. Edukologinės literatūros analizė atskleidė, kad Lietuvoje stokojama dėmesio šios kompetencijos ugdymo užsienio kalbų pamokų metu klausimams aptarti Atsižvelgiant į tai, buvo formuluojama mokslinio tyrimo problema: kaip ugdoma mokinių tarpkultūrinė kompetencija anglų kalbos pamokų metu ir kokios galimos tokio ugdymo tobulinimo prielaidos. Šio straipsnio tikslas – atskleisti devintų-dešimtų klasių mokinių požiūrį į tarpkultūrinės kompetencijos plėtotę anglų kalbos pamokų metu. Daugelio mokslininkų požiūriu tarpkultūrinė kompetencija apibrėžiama kaip apimanti tris pagrindinius žinių, nuostatų ir įgūdžių bei įvairių autorių skirtingai interpretuojamą ketvirtą (situacijos, konteksto) komponentą.Šiame straipsnyje aptariamas tyrimas yra grindžiamas M. Byramo tarpkultūrinės kompetencijos modeliu, susidedančiu iš minėtųjų trijų komponentu. Tyrimo instrumentą sudarė originalus L. Sercu klausimynas „Kalbų mokytojai kaip tarpkultūrinės komunikacinės kompetencijos mokytojai“, kuris buvo modifikuotas, atsižvelgiant į „Lietuvos mokytojų kompetencijos aprašą“. Tyrimo klausimyną sudarė trys skyriai: žinių (kultūrinių skirtumų žinojimas ir suvokimas), nuostatų (tarpkultūrinių nuostatų pažinimas ir pripažinimas) ir įgūdžių (elgesio tarpkultūrinėse situacijose suvokimas ir įsisavinimas). Tyrimas buvo atliktas vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose 2009-2010 metais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad respondentų požiūriu tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui anglų kalbos pamokų metu skiriama per mažai dėmesio. Straipsnyje daroma išvada, kad anglų kalbos mokymo/si procesas turėtų būti tikslingiau orientuojamas į besimokančiųjų tarpkultūrinį ugdymą ir sudaryti palankias sąlygas mokinių tarpkultūrinės kompetencijos plėtotei visais (žinių, nuostatų ir įgūdžių) lygmenimis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų kalbos mokymas/mokymasis; Anglų kalbos pamokos; Kalba; Komunikacija; Tarpkultūrinė kompetencija; Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas; Tarpkultūrinės žinios ir suvokimas; Communication; Development of intercultural competence; English language teaching/learning classroom; Intercultural awareness; Intercultural competence; Language; Teaching/learning English.

ENArticle presents an analysis of viewpoints on the development of intercultural competence in the English language teaching/learning classroom. The need to develop learners' intercultural competence is accentuated in European and Lithuanian laws on education and acknowledged as a key component of foreign language studies. Therefore, foreign language teaching methods and materials should serve the purpose of raising learners' cultural awareness. An analysis of theoretical literature on education in Lithuania has revealed that research into the possibility of the development of foreign language learners' intercultural competence is lacking adequate attention, therefore the following research problem was formulated: how schoolchildrens intercultural competence is developed at schools during English language learning process and what the preconditions of its improvement are. The aim of this article is to find out the ninth-tenth formers' viewpoints of the development of intercultural awareness in the English teaching/learning classroom. Intercultural competence is mostly vie wed by scientists as having three basic dimensions: knowledge, attitudes and skills, with the variation of the forth one. The research presented in the article is based on M. Byram's model of intercultural competence embracing the dimensions of knowledge, attitudes, and skills.The original questionnaire developed by L. Sercu 'Language teachers as teachers of intercultural communicative competence', which was adapted according to the Lithuanian Teachers' Competence Description, was used as a research instrument The questionnaire consisted of three sections - the knowledge dimension, i. e. the acquisition of culture; the attitudinal dimension, i. e. adoption of intercultural attitudes; and the skills dimension, i. e. acquisition of behaviour in intercultural situations. The findings of the research carried out at secondary schools and gymnasiums in 2009 and 2010 revealed the respondents' view that the extent to which cultural activities are incorporated into the ninth and tenth formers' English language classroom is not sufficient. The conclusion is made that the English language teaching/learning process should be more purposefully aimed at developing all the dimensions (knowledge, attitudinal, and skills) of learners' intercultural competence. [From the publication]