Laiko sampratos interpretacija skirtingose kultūrose

LTIeškant bendrų sąlyčio taškų Europos aukštojo mokslo erdvėje, iškyla būsimų pedagogų, gebančių mokytis bei dirbti tarptautiniuose kontekstuose, ugdymo klausimas. Aukštojo mokslo institucijoms, rengiančioms pedagogus, tenka peržiūrėti studijų programas, suformuluoti naujus mokymo(si) siekinius, kurie atitiktų gimtosios šalies švietimo sistemos prioritetus, kintančios visuomenės poreikius, o taip pat būtų atsakas į tarptautinio bendradarbiavimo keliamus iššūkius. Plečiantis šiandienos Europos pedagogui reikalingų kompetencijų sąrašui, tampa svarbu ugdyti tarpkultūrinės komunikacines kompetencijas. Nors teoriniu lygmeniu plačiai aptariami tarpkultūrinių komunikacinių kompetencijų modeliai ir ugdymo ypatumai, tačiau praktinė šių kompetencijų raiška išryškėja tik bendraujant ir dirbant su svetimos kultūros žmonėmis. Straipsnyje pateikiamas kokybinio tyrimo fragmentas. Būsimieji pedagogai iš Erasmus intensyviosios programos projekto „Europos modernizacija rengiant pedagogus novatoriškai“ (toliau – IP) iš septynių Europos universitetų: Cd Foscari universiteto (Italija), Nanto universiteto (Prancūzija), Kipro universiteto (Kipras), Aarhus universiteto (Danija), Krokuvos Jogailos universiteto (Lenkija), Eötvös Lorând Universiteto (Vengrija) ir Tirolio žemės Pedagoginio universiteto (Austrija), atvykę į Lietuvą, vykdė etnografinį tyrimą. IP dalyvių pildomi dienoraščiai atspindėjo skirtingų kultūrų elgesio, jausenos ir galvosenos atstovų 15 sąlyčio taškų interpretacijas. Vienas svarbiausių sąlyčio taškų – laiko samprata - ir aptariama šiame straipsnyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būsimieji Europos pedagogai; Kultūrų taksonomijos; Laiko samprata; Tarpkultūrinės komunikacinės kompetencijos; Culture taxonomies; European Student Teachers; Intercultural Communicative Competencies; Perception ai time; Perception of time.

ENWhile searching for general aspects in the field of the higher education in Europe, the issue concerning the education of future pedagogues who would be able to learn and work in international contexts appears. The higher education institutions who prepare pedagogues have to review their study programmes and to determine new aims for teaching and learning that would comply with the priorities of a country's educational system, the changing needs of the society and would resist the challenges of the international collaboration. The list of competences that are necessary for a today's pedagogue is still increasing, therefore it is important to develop the competences for intercultural communication. The models and peculiarities of the development of intercultural communication competences are widely discussed theoretically, however, its practical expression shows up only when communicating and working with people of other cultures. The article contains a fragment of a qualitative research. The future pedagogues who participated in the intensive programme of Erasmus “Europos modernizacija rengiant pedagogus novatoriškai” [Modernisation of Europe by Innovating Teacher Training] (hereinafter – the IP) were from 7 European universities: Cd Foscari University (Italy), Nantes University (France), Cyprus University (Cyprus), Aarhus University (Denmark), Cracow Jagiellonial University (Poland), Eötvös Lorând University (Hungary) and Tyrol Pedagogical University (Austria); the students were performing an ethnographic research in Lithuania. The diaries of the IP participants reflected the interpretations of 15 aspects of behaviour, feelings and thinking in different cultures. One of the most important aspects was the understanding of time that is discussed in the article.

• Filosofija / Philosophy
• Komunikacija / Communication
• Etnologija / Ethnology
• Edukologija / Education