Baltic postcolonialism and its critics

LTĮžanginiame „Baltiškojo postkolonijizmo“ rinktinės straipsnyje jo sudarytoja ir viena iš autorių Violeta Kelertas apžvelgia postkolonijinės žiūros, kalbant apie baltiškąsias valstybes, galimybę, istorinį šio žvilgsnio radimosi lauką; atkuria jo legalizavimosi moksliniame diskurse chronologiją. Aptariamas 6-7 dešimtmetyje paplitęs „totalitarijanizmo“ (totalitarianism) terminas; teigiama, kad šio termino reikšmė suponuoja protestą vien prieš totalitarinę politinės valdžios formą – straipsnio autorės teigimu, baltų valstybių atveju buvo maištaujama prieš sovietinę okupaciją apskritai, nepaisant to, kokia politinio valdymo forma būtų buvusi Sovietų Sąjungoje. Pirmosios užuominos apie baltų šalių kolonizavimą pasirodė 6-ojo dešimtmečio straipsniuose (šį terminą okupacijos prasme savo žurnalistiniuose straipsniuose vartojo ir Jonas Aistis). Straipsnyje išsamiai apžvelgiami svarbiausi kritikai ir jų darbai (William Riggan, David Chioni Moore, Gayatri Chakravorty Spivak, Katherine Verdery, Karl Jirgens, Tomas Salumets etc.) kurie aptariamame baltų valstybių kontekste į mokslinę apyvartą įvedė postkolonijizmo teoriją. Rinktinėje skelbiamų straipsnių autorius labiausiai domina poskolonijinių valstybių kultūros situacija, naujos tapatybės paieškos klausimas.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Kolonializmas, postkolonializmas, Lietuva, Sovietų sąjunga; Postkolonijiniai tyrimai; Violeta Kelertas; Baltic states; Colonialism, post colonialism, Lithuania, Soviet Union; Post-colonial studies; Violeta Kelertas.

ENIn the introductory article “Baltiškasis postkolonijizmas” [The Baltic Post-colonialism], the compiler and one of the authors Violeta Kelertas reviews the potential of post-colonial view, when talking about the Baltic values, and the historic field that influenced the view; she restores the chronological order of its legalisation in the scientific discourse. The term of totalitarianism that spread in the 6th and 7th decades is discussed; it is stated that the meaning of the term supposes the protest against totalitarianism; according to the author, in case of the Baltic states, the rebellion was against the Soviet occupation in general, despite the form of political management that was in the Soviet Union. The first hints about colonisation of the Baltic states appeared in the articles in the 6ths decade (the term in the meaning of occupation was used by Jonas Aistis in his articles in magazines, as well). The article contains comprehensive information about the most important critics and their works (William Riggan, David Chioni Moore, Gayatri Chakravorty Spivak, Katherine Verdery, Karl Jirgens, Tomas Salumets etc.) who introduced the post-colonialism theory in the discussed context of the Baltic states. The authors of the collection of articles are the most interested in the situation of culture of the post-colonial states and the issue of the search of a new identity.

• Decolonization of trauma and memory politics: insights from Eastern Europe / Dovile Budryte. Humanities (Basel) 2016, 5, 7, 1 pdf (13 p.).
• Įsivaizduojamų bendruomenių mikroistorijos : heterogeninis paveldas / Gintautas Mažeikis. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2009, t. 9, p. 25-36.
• The Problem of Soviet colonialism in the Baltics / Epp Annus. Journal of Baltic studies. 2012, vol. 43, no. 1, p. 21-45.
• "We were released into the so-called Western world we knew absolutely nothing about": professional experiences of female employees in the Lithuanian film industry from the postcolonial point of view / Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Jelena Šalaj. Gender, work and organization 2021, vol. 28, iss. 6, p. 2026-2039.