The Struggle for Baltic history

LTVakarietiškų jėgų požiūris į Baltijos valstybes 1945–1990 metais buvo iš esmės veikiamas Vakaruose susiformavusio Baltijos šalių istorijos suvokimo. Keltas klausimas, ar Baltijos šalys apskritai egzistavo. Ir jei egzistavo, tai kaip reikia suprasti jų dabartinį būvį? Kaip okupaciją ar kaip savanorišką sąjungą? Taigi į Vakaruose pradėtą kovą už Baltijos šalių ateitį nuolat įsiterpdavo kova už praeitį. Baltijos šalių emigrantai nuo pat pradžios buvo blogai pasiruošę kovai dėl istorijos. Jiems stigo ne tik anglų kalbos įgūdžių, bet ir demokratinių visuomenių funkcionavimo principų supratimo. Baltijos šalių emigrantų knygos buvo spausdinamos menkai žinomose leidyklose, o straipsnių moksliniuose žurnaluose beveik nebuvo visai. Proveržis įvyko 1960 metais. Svarbiausios šio proveržio figūros buvo Vytas Stanley Vardys, pirmasis paskelbęs straipsnių prestižiniuose žurnaluose ir populiarių leidėjų knygose, ir Janis Gaigulis, inicijavęs Baltijos šalių studijų pažangos asociacijos (Association for the Advancement of Baltic Studies – AABS) steigimą, palaikęs jos veiklą ir Baltijos šalių studijų žurnalo leidimą. Latvijos išeivių bendruomenė aktyviai rėmė mokslininkus, o estų ir lietuvių bendruomenėse tokio ryžto stigo. „Dainuojančios revoliucijos“ metu mūšis dėl Baltijos šalių istorijos Vakarų pasaulyje buvo laimėtas: buvo plačiai pripažinta, kad Baltijos šalių tautos ir jų istorijos egzistuoja, kad Maskvos pastangos perrašyti Baltijos šalių istoriją negali įsišaknyti Vakaruose. Mūšio dėl praeities laimėjimas padėjo kovai už Baltijos šalių tautų ateitį.Reikšminiai žodžiai: AABS; Baltijos istorija; Baltijos istorijos suvokimas Vakarų požiūriu; Baltijos pokariniai pabėgėliai; Baltijos šalių istorijos suvokimas Vakaruose; Išeiviai iš Baltijos šalių; J. Gaigulis; Janis Gaigulis; R.Misiūnas; R.Taagepera; Vytas S. Vardys; Vytas Stanley Vardys; AABS; Baltic history; Baltic post-WWII exiles; J. Gaigulis; Janis Gaigulis; R.Misiunas; R.Taagepera; Vardys; Vytas Stanley; Vytas Stanley Vardys; Western perception of Baltic history.

ENThe attitudes of Western powers toward the Baltic states were in 1945-1990 steadily affected by how they perceived Baltic history: whether it even existed and if so, what did its most recent phase represent – occupation or voluntary union? The Baltic refugees were initially poorly prepared for the struggle about history, because they lacked not only English language skills but also understanding of democratic societies. Their books were printed by little known publishers, and studies in scholarly journals were almost completely absent. A breakthrough took place in the 1960s. Major figures were Vytas Stanley Vardys, who was first to publish articles in top journals and books with major publishers, and Janis Gaigulis, who initiated and kept going the Association for the Advancement of Baltic Studies (AABS) and its Journal of Baltic Studies. Support for scholars was strong in the Latvian exile community, while hesitant in the Estonian and Lithuanian ones. By the time of the ‘Singing Revolution’ the struggle for Baltic history had been won in the Western world. It had become widely accepted that the Baltic peoples and their histories existed, and Moscow’s attempts to rewrite Baltic history could not take root in the West. Winning the struggle for the past helped in the struggle for the future of the Baltic peoples. [text from author]