Foot-loose and fancy-free: the postcolonial Lithuanian encounters Europe

LTStraipsnyje analizuojami 5 lietuvių autorių tekstai, pasirinkti dėl juos vienijančio pagrindinio herojaus kelionės svetur motyvo. Autorė pastebi, kad nors išsilaisvinimo iš sovietinės priespaudos patirtis lietuvių literatūroje iki šiol atspindėta negausiai, pastarojo laikotarpio kūriniuose regimos pastangos pažinti ir įsilieti į pasaulį, ilgą laiką buvusį po geležine uždanga. Šiuo atveju tam tikrą analizės raktą gali pasiūlyti psichoanalitinė migracijos ir traumos teorija. Kūriniuose vaizduojamos lietuvių kelionės svetur trumpesniam ar ilgesniam – į emigraciją vedančiam – laikotarpiui atveria iš anksto numatomų simptomų gamą. Straipsnyje, remiantis Balint‘o (1959) teorija, išskiriami du keliautojų-emigrantų tipai: pirmojo tipo – prisirišę prie savosios vietos, trokštantys pastovumo ir stabilumo (oknofilai), bei antrojo – siekiantys pažinti naujas vietas ir patirti įspūdžių (filobatai). Lietuvių aprašytieji postkolonijiniai keliautojai ir jų autoriai atstovauja vienam iš šių tipų. Dviejuose analizuojamuose moterų autorių kūriniuose – Jurgos Ivanauskaitės „Agnijos magijoje“ (1995) ir Zitos Čepaitės „Paulinos kelionėje (1996) – vaizduojamos herojės moterys priklauso antrajam filobatiniam tipui: jų pragaištingos patirtys atskleidžia dvasinių ieškojimų ir seksualinio išsilaisvinimo konfliktą. Rašytojai vyrai – Ričardas Gavelis, Valdas Papievis ir Herkus Kunčius – kuria išimtinai oknofilinių charakterių herojus, kurie yra nepajėgūs pabėgti nuo praeities, o svetimi miestai – Stokholmas ar Paryžius – jiems rodosi kaip gimtojo Vilniaus reinkarnacijos.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių proza; Posovietinis laikotarpis; Postkolonializmas; Postkolonializmas, oknofilinis, filobatinis, šiuolaikinis lietuvių romanas; Contemporary Lithuanian novel; Lithuanian prose; Ocnophilic; Philobatic; Post-soviet period; Postcolonialism.

ENAlthough the experience of liberation from Soviet rule has not yet been fully expressed in Lithuanian literature, recent works have focused on integration, or rather on an exploration, of the world beyond the old Iron Curtain. Five works analyzed in this essay can be broadly classified as exhibiting features of the "ocnophilic," preferring stability, or "philobatic," welcoming new experiences. The two women writers, Jurga Ivanauskaitė and Zita Čepaitė, both write of philobatic heroines whose disastrous experiences reveal the clash between their spiritual searchings and their desire to be liberated sexually. The male writers, Ričardas Gavelis, Valdas Papievis and Herkus Kunčius, all exhibit ocnophilic features. Gavelis' characters seem unable to escape their past: foreign cities such as Stockholm and Paris seem to be nothing more than re-incarnations of Vilnius. Papievis, although on one level emphasizing alienation, on another level rejects bourgeois lifestyle in an echo of Marxism. Kunčius becomes a self-contained unit, seeing himself as more French that the French. The postcolonial has appeared to come full-circle, emerging, in his own mind at least, as superior. [From the publication]

• Ideologijų kova: negatyvi moralinė retorika xx a. 10-ojo dešimtmečio kultūrinėje lietuvos periodikoje / Daiva Citvarienė. Tautinio/pilietinio identiteto reprezentacija ir formavimas šiandien / sudarytoja Indrė Žakevičienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008. P. 63-80.
• Postkolonializmas Lietuvoje: įtartinas ar priimtinas / Dalia Cidzikaitė. Kultūros barai. 2008, Nr. 2, p. 7-11.