Family formation in the Baltic countries : a transformation in the legacy of state socialism

LTJau daugiau kaip tris dešimtmečius Europos valstybių demografinius pokyčius lemia pasikeitimai vedybų ir gimstamumo srityje, pirmiausia prasidėję Skandinavijos šalyse. Ši transformacija pasireiškia tarpusavyje susijusių procesų vyksmu, ypatingai gimstamumo, santuokos sudarymo, skyrybų bei gyvenimo sąlygų. Rytų Europos valstybėse tokie pokyčiai pradėjo vykti po politinių pokyčių, lėmusių šių valstybių modernėjimą ir Vakarų tradicijų perėmimą. Straipsnyje siekiama išanalizuoti gimstamumo pokyčius Baltijos valstybėse, vykstančius nuo šešto praėjusio šimtmečio dešimtmečio, ir palyginti šių trijų valstybių santuokos sudarymo statistiką platesniame europiniame kontekste. Straipsnyje naudojant valstybių nacionalinius statistinius duomenis, tiriami valstybių skirtumai ir panašumai. Tyrimo duomenys atskleidžia, jog Latvijoje ir Estijoje pirmosios santuokos ir gimstamumo rodiklių pokyčiai pradėjo vykti gerokai anksčiau iki nepriklausomybės atgavimo ir priartėjo prie Skandinavijos rodiklių. Tuo tarpu Lietuvoje santuokos formavimo tendencijos kito lėčiau. Atitinkama situacija susiklosto ir nesantuokinių vaikų gimstamumo atveju. Minėtieji pokyčiai gali būti nulemti dvejopo pobūdžio veiksnių. Pirma, jie yra susiję su išoriniu poveikiu, tokiu kaip institucijų veikla ir socialinės gerovės sistemų kūrimas. Antra, šie pokyčiai didele dalimi yra nulemti kultūrinių faktorių, tokių kaip tradicijos, vertybės, moralinės nuostatos.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Gimstamumas; Kohabitacija; Pabaltijo šalys; Palyginamoji analizė; Santuoka; Šeima; Baltic countries; Cohabitation; Comparative analysis; Family; Family and fertility surveys; Marriage.

ENThis article examines the transformation of nuptiality patterns in the Baltic countries since the late 1960s, in the context of long-term trends. The aim of the study is to compare the entry into first conjugal union in Estonia, Latvia and Lithuania, and analyze the position of the Baltic countries in a broader European perspective. The analyses employ microdata from national surveys conducted in the framework of the European Family and Fertility Surveys program. Our main results on the timing and mode of union formation show that in Estonia and Latvia the shift from direct marriage to cohabitation started well before the fall of the state socialist regime, and followed a trajectory close to Scandinavian countries. In Lithuania, on the other hand, the change in the pattern of union formation has been much slower. The article discusses the factors underlying the observed similarities and dissimilarities in union formation. [text from author]